„Adaptuota NATO vadovavimo struktūra ir sprendimas didinti pajėgų parengtį užtikrins greitą ir sklandų karių judėjimą per Atlantą ir Europoje krizės ar konflikto atveju, taip pat įgalins pajėgas būti pasirengus reaguoti iš karto ir neatidėliojant“, – sakė R.Karoblis, kalbėdamas ketvirtadienį Briuselyje NATO gynybos ministrų susitikime.
Pasak jo, šie sprendimai ypatingai svarbūs Lietuvai ir visam rytiniam Aljanso regionui: „Dėl mūsų geografinės padėties jautriausiai jaučiame grėsmes ir esame labai suinteresuoti sklandžiu ir greitu sąjungininkių pajėgų perdislokavimu“.
Jis pabrėžė, jog sprendimų priėmimo greitis yra viena svarbiausių efektyvios kolektyvinės gynybos sąlygų, todėl ragino ministrus imtis visų priemonių, kurios krizės arba konflikto atveju įgalintų NATO pajėgas reaguoti nedelsiant, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
R.Karoblis kartu pabrėžė, kad dar vienos sausumos pajėgų vadavietės steigimas prie Rytų sienos užtikrintų didesnį NATO kolektyvinės gynybos efektyvumą Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
NATO gynybos ministrai ketvirtadienį sutarė dėl naujų vadaviečių steigimo JAV bei Europoje ir pritarė Aljanso pajėgų parengties didinimo – vadinamajai „4x30“ – iniciatyvai. Ja šalys įsipareigojo iki 2020 metų turėti 30 mechanizuotų batalionų, 30 lėktuvų eskadrilių ir 30 karo laivų, pasiruošusių reaguoti į krizes per 30 dienų. Šie vienetai veiktų kaip parama dabar egzistuojančioms NATO Greitojo reagavimo pajėgoms.
Viena naujų vadaviečių įsikurs Norfolke, JAV, ir bus atsakinga už jūrų kelių saugumą ir užtikrins galimybę greičiau permesti pastiprinančias pajėgas iš Šiaurės Amerikos į Europą. Kita vadavietė bus įsteigta Ulme, Vokietijoje – ji bus atsakinga už logistiką ir karinį mobilumą bei užtikrins sklandų sausumos pajėgų judėjimą Europoje kolektyvinės gynybos tikslais.
NATO gynybos ministrų priimti sprendimai bus galutinai patvirtinti NATO viršūnių susitikime liepos 11–12 dienomis.
