„Pirmas dalykas – (...) būtina stiprinti Šaulių sąjungos bendradarbiavimą ir integraciją į kariuomenę. Dabartinė saugumo situacija, karas Ukrainoje, kitų šalių patirtis parodė, kad integracija tarp tokių visuomeninių struktūrų ir kariuomenės turėtų būti didesnė“, – BNS sakė ministras.
Jis nurodė besitikintis naujų bendradarbiavimo formų iš naujojo Šaulių sąjungos vadovo pulkininko leitenanto Gintauto Koryznos, tačiau pats pabrėžė poreikį stiprinti organizacijos kovinius būrius.
„Pastaruoju metu kovinių būrių steigimas buvo šiek tiek sustojęs, nes Šaulių sąjungos statute buvo perteklinis reikalavimas dėl pradinio karinio rengimo“, – kalbėjo R.Karoblis.
Šaulių sąjungos narių priskyrimą į kovinius būrius liberalizuojančios organizacijos statuto pataisos įsigaliojo gegužės pradžioje.
Iki tol būsimiems kovinių būrių nariams buvo keliamas reikalavimas būti įgijus pradinį karinį parengimą, o nuo šiol koviniams būriams galės būti priskirti šauliai, praėję rengimą pačioje Šaulių sąjungoje.
Organizacijos atstovai sako, kad tai ženkliai padidins šaulių skaičių koviniuose būriuose.
„Šiuo metu formaliai priskirtas vienintelis kovinis šaulių skyrius (iki 10 narių), tačiau norinčių priklausyti koviniams būriams yra daugiau nei 300 šaulių“, – BNS sakė Šaulių sąjungos atstovė Dovilė Rusteikienė.
Pasak jos, šią savaitę Šaulių sąjunga pateikė kariuomenės vadui Jonui Vytautui Žukui pirmojo kovinio būrio šaulių sąrašą iš maždaug 50-ies žmonių, pagal naująją tvarką baigusių bazinius mokymus ir atlikusius medicininę patikrą.
Svarbu didinti narių skaičių ir kartu – imunitetą
Šeštadienį Kaune vyks Lietuvos šaulių sąjungos suvažiavimas, jo metu delegatai turėtų patvirtinti naują organizacijos vadovą.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis į šias pareigas gegužės pradžioje pasiūlė buvusį Specialiųjų operacijų pajėgų karininką G.Koryzną.
Jis šiuo metu yra Estijoje veikiančio Baltijos gynybos koledžo lektorius. G.Koryzna anksčiau vadovavo Specialiųjų operacijų pajėgų Vytauto Didžiojo jėgerių batalionui.
Pasak krašto apsaugos ministro, Šaulių sąjunga turi išnaudoti potencialą savo gretose sutelkti įvairių sričių specialistus.
Jo teigimu, naujoji vadovybė taip pat turi tęsti sėkmingą darbą ugdant jaunuosius šaulius.
„Tai yra viena sėkmingiausių Lietuvos šaulių sąjungos veiklos pavyzdžių. Jaunieji šauliai įgija pilietiškumo ir bendruomeniškumo pagrindus, o nemaža dalis jų paskui yra laukiami savanorių, šauktinių ar kariūnų gretose“, – sakė R.Karoblis.
Pasak jo, naujasis organizacijos vadas taip pat turėtų siekti didinti jos narių skaičių, stiprinti vidaus struktūrą ir imunitetą.
„Tai tampa rizika, nes Šaulių sąjungai gali būti skiriamas didelis kaimyninės šalies specialiųjų tarnybų dėmesys. Turime stebėti, kad į šią organizaciją iš tikrųjų eitų Lietuvos patriotai ir žmonės, kurie tikrai stiprintų šalies saugumą“, – kalbėjo ministras.
1919 metais įkurta Lietuvos šaulių sąjunga yra sukarinta visuomeninė organizacija, ji sako turinti per 8 tūkst. narių. Šaulių gretos matomai išaugo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.
