„Seniai siūliau išnaudoti informacijos asimetriją kovoje su korupcija,
kontrabanda (nelegalių cigarečių), kaip vakaruose tai daroma su prostitucija. Teisingumo ministerija net projektą buvo, parengusi, kad baudžiamas ir pirkėjas“, – rašė R.Kuodis. Ekonomisto paprašėme savo idėją paaiškinti detaliau.
„Paklausa sukuria pasiūlą“
„Kol kas baudžiame tik tą, kuris parduoda. Ir turime tokius rezultatus, kokius turime. Tačiau nedaug pastangų reikėtų, kad būtų įteisinta ir dviguba bausmė – baudžiamas būtų ir tas, kuris perka. Juk būtent paklausa ir sukuria pasiūlą“, – kalbėjo ekonomistas.
Prof. R.Kuodžio paminėtas terminas „informacijos asimetrija“ yra naudojamas ekonomikoje. Jis reiškia, jog sandorio metu viena pusė apie sandorį žino daugiau, negu kita. Vis tik tam, kad minėtas R.Kuodžio pasiūlymas veiktų ir mažintų kontrabandos mastą reikia, jog abi pusės nedaug žinotų viena apie kitą, viena kita nepasitikėtų.
„Pirkėjas labiau bijotų pirkti kontrabandą. O galbūt kontrabandines cigaretes be banderolės jam mėgina parduoti policijos pareigūnas? O jei jis gaus baudą? Įteisinti tokius dalykus yra visiškai nesunku – tiesiog Teisingumo ministerijoje patikslinti atitinkamus kodeksus. Praeitoje Seimo kadencijoje jie netgi buvo paruošę tam tikrą įstatymo projektą – tik nežinau, kur jis dingo“, – tikino R. Kuodis.
Ekonomistas teigia, jog tokiu principu baudžiamas prostitucijos paslaugas pirkęs klientas Vakarų Europos šalyse.
Bausmė – ir vokelyje imančiam atlyginimą?
Ar tokia tvarka būtų efektyvi? Pašnekovas primena, kaip pasikeitė kyšių siūlymo policijos pareigūnams praktika po to, kai pradėta didelėmis baudomis bausti ne tik paėmusius, tačiau ir pasiūliusius kyšį.
„Transparency International“ tyrimai rodo, jog šioje srityje problema dramatiškai sumažėjo“, – pabrėžia prof. R.Kuodis.
Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas Elanas Jablonskas žurnalistams yra sakęs, jog pasikeitus įstatymams kiekvienais metais kyšio davimo atvejų išaiškinama vis daugiau ir daugiau, prie to prisideda ir policijoje įkurta Imuniteto tarnyba.
„Juk šias „sėkmės istorijas“ galime išplėsti – pavyzdžiui, kad viešuosiuose pirkimuose papirkinėti mėginantys verslininkai būtų baudžiami“, – sako prof. R.Kuodis.
Mėginame panagrinėti ir daugiau sričių – o ką tuomet daryti su atlyginimais „vokeliuose“?
„Dabar mažais Darbo inspekcijos pajėgumais yra baudžiami darbdaviai – kiek jų ten pavyksta sugaudyti. Būtų galima bausti ir darbuotojus, kurie ima atlyginimą tokiu būdu“, – svarstė pašnekovas.
Vis tik sunku pasakyti, ar tokia tvarka sumažintų „juodais“ pinigais mokamų atlyginimų kiekį, nes čia jau nebeveiktų ekonomisto iš pradžių minėta informacijos asimetrija – darbdavys ir darbuotojas vienas kitą pažįsta, sutinka kiekvieną dieną ir tarsi sėdi „vienoje valtyje“.
„Tačiau jei kažkokia trečioji šalis patikrinusi atkastų „juodąją buhalteriją“, sakyčiau, kad darbuotojus irgi reikėtų bausti už tai, kad jie ėmė atlyginimus vokeliuose“, – sakė R.Kuodis.
Baudos turėtų priklausyti nuo pajamų
Tačiau ar baudos abiems pusėms turėtų būti vienodos?
Ekonomistas pabrėžia, jog pasaulyje bausmių ekonomika yra pakankamai rimtas mokslas. Todėl Vakarų, Skandinavijos šalyse piliečiui skiriama bauda yra tiesiogiai susijusi su jo uždirbamomis pajamomis.
Taigi, pavyzdžiui, Suomijoje už tą patį pažeidimą skirtingas sumas uždirbantys žmonės gali sumokėti skirtingas baudas.
„Tokią idėja Lietuvoje jau seniausiai buvo galima realizuoti“, – sako ekonomistas.