R.Kurlianskis penktadienį davė parodymus dėl bylos epizodo, kai 2016 metų sausį viename Vilniaus restoranų susitiko S.Dailydka, buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis ir bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininkas Nerijus Eidukevičius.
„Kauno tiltai“ buvo „Mitnijos“ partnerė viešuosiuose pirkimuose kaip generalinis rangovas.
Tyrimo duomenimis, per pietus buvo aptarinėjama, kaip pasiekti taikos sutartį byloje, kurioje „Kauno tiltai“, „Mitnija“ ir kiti konsorciumo partneriai siekė prisiteisti papildomų pinigų iš „Lietuvos geležinkelių“ dėl patirtų nuostolių atliekant darbus Vilniaus aplinkkelyje „Kyviškės-Vaičiūnai“.
R.Kurlianskis teisme tvirtino, kad dėl projekto teismo procesai vyksta nuo 2013-ųjų iki šiol. Tuomet pokalbyje su S.Dailydka jis teigė tik norėjęs pristatyti konsorciumo pozicijas dėl galimos taikos sutarties.
Anot jo, ginčas kilo dėl projekte nenumatytų, tačiau būtinų atlikti papildomų darbų „su „Lietuvos geležinkelių“ sutikimu ir jų prašymu“, o pokalbyje R. Kurlianskis sako tik užsiminęs, jog reikia „padiskutuoti ir apsikeisti nuomonėmis“ dėl aplinkkelio projekto užbaigimo. Konkrečiai, anot jo, kalbėta apie galimybę sudaryti taikos sutartį, pagal kurią „Lietuvos geležinkeliai“ „Kauno tiltams“ ir „Mitnijai“ sumokėtų bent dalį lėšų už virš projekto sąmatos atliktus darbus. Pasak jo, tą teismui patvirtino ir pats S.Dailydka.
„Kas čia panašaus į spaudimą S.Dailydkai?“, – svarstė jis.
R.Kurlianskis pabrėžė akcentavęs, jog bendrovės su geležinkeliais nenori toliau bylinėtis dėl 10,5 mln. litų (apie 3 mln. eurų) ir pasiūlė, jog konsorciumas gali „prisiimti minusą“, t.y. dalį išlaidų už papildomus darbus.
R.Kurlianskis neneigė, jog su S.Dailydka palaikė „gerus santykius“, tačiau būtent dėl to esą verslas nesiėmė visų galimų teisinių veiksmų prieš „Lietuvos geležinkelius“.
„Iš pokalbio stenogramos akivaizdžiai matyti, kad konsorciumas ketina prisiimti nemažą dalį dėl, mano įsitikinimu, „Lietuvos geležinkelių“ kaltės atsiradusių nuostolių (...). Jei ne geri asmeniniai santykiai su S.Dailydka, tuometiniai „Lietuvos geležinkeliai“ būtų gyvenę su areštuotomis sąskaitomis“, – aiškino jis.
Anot R.Kurlianskio, pokalbio stenogramos įrodo, kad S.Dailydka prašė veikti oficialiai.
„Gerbiamas teisme, šitame pokalbyje jokio sąmokslo nėra, S.Dailydka prašo pateikti konsorciumo sąlygas oficialiai, raštu“, – tikino buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas.
Neigė siekęs palikti S.Dailydką poste
S.Dailydka taip pat atmetė, jog už duotus kyšius V.Gapšiui siekė, kad S.Dailydka liktų „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus poste dar vienai kadencijai.
Anot R.Kurlianskio, tuometė S.Dailydkos kadencija turėjo baigtis 2018 vasarį, t.y. po daugiau nei dviejų metų nuo užfiksuotų pokalbių, o tuometinės „Lietuvos geležinkelių“ valdybos, sprendžiančios dėl direktoriaus, kadencija turėjo baigtis 2016-ųjų gruodį.
„Prašymas būtų nei logiškas, nei teisėtas. Ir, tiesą sakant, gerbiamas teisme, man užtektų proto to neprašyti. Sprendimą paskirti Stąsį Dailydką dar vienai kadencijai galėjo tik teisėtai paskirta valdyba, kuri veikė teisėtai 2018 metais. Ta valdyba, kurios kadencija baigėsi 2016 gruodžio 14 dieną, negalėjo niekaip priimti teisėto sprendimo“, – aiškino jis.
S.Dailydka iš šių pareigų atsistatydino 2016 metų gruodį, prieš pat Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės darbo pradžią.
Atmetė A. Guogos versiją
Jis taip pat kalbėjo apie politiko Antano Guogos liudijimą – tuometinis europarlamentaras, šiuo metu iš pareigų besitraukiantis Seimo narys teismui yra teigęs, jog R.Kurlianskis buvo nepatenkintas A.Guogos kritika S.Dailydkai. R.Kurlianskis patvirtino, jog pokalbyje su A.Guoga jį kiek pašiepė dėl užsakomųjų straipsnių žiniasklaidoje, tačiau tvirtino neprašęs susilaikyti nuo kritikos S.Dailydkai.
„Tuo metu jis darė kampaniją, pulti Stasį Dailydką buvo madinga, niekada neprašausi. O prokuroras ir susijaudino – kaip čia Raimondas Kurlianskis gali būti nepatenkintas“, – tvirtino jis.
„MG Baltic“ atstovas taip pat atmetė prielaidas, jog jis galėjo prašyti A.Guogos įtakos paliekant S.Dailydką „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus poste ir politiko svarstymus vadino „nepagrįstomis interpretacijomis“.
„Net jei būčiau galvojęs kažko panašaus kieno nors paprašyti, tikrai nebūčiau pagalvojęs apie Antaną Guogą“, – patikino R.Kurlianskis.
Prekyba poveikiu ir kyšininkavimu šioje byloje kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis bei „darbietis“ V.Gapšys. Parlamentaras Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių.
R.Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą. R.Kurlianskis sako, kad pas E.Masiulį rastus 90 tūkst. eurų skyrė jo politinei veiklai finansuoti.
Kaltinimai byloje pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui. Kaltinamieji kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.
