R.Lingienė teigė, jog epidemiologai ugdymo įstaigose praėjusią savaitę fiksavo mažiau COVID-19 atvejų.
„Tendencijos, kas užsikrečia, nesikeičia: absoliuti dauguma užsikrėtusiųjų – darželinukai“, – nurodė ji.
O su pradinukais esą yra priešingai – juos, grįžusius į klases, „Vilniuje toliau lydi sėkmė“.
„Neabejoju, kad darželiuose paviršių tyrimai dėl SARS-CoV-2 prisidės, kad situacija juose keistųsi į gerąją pusę. Tai sveikintinas ir labai reikalingas Vilniaus savivaldybės sprendimas!“ – feisbuke dėstė R.Lingienė.
COVID-19 atvejų skaičius šeimose, pasak jos, grįžo į įprastas vėžes: „Praėjusią savaitę COVID-19 ligos atvejų, fiksuotų šeimose, tendencijos grįžo į labiau įprastas pastarajam mėnesiui. Šeimose patvirtinta 38 proc. atvejų, kai savaitę prieš tai – 42 proc.“
„Ką būtina pasakyti dėl šeimų? Privalome išlikti dėmesingi vieni kitiems, stebėti, kaip jaučiasi mūsų tėvai, vaikai, su kuriais gyvename. Vienam pajutus simptomus – vengti kontakto, o kitiems šeimos nariams, nors ir nejaučiantiems simptomų, neiti į darbą, ugdymo įstaigas“, – teigė R.Lingienė.
Nors daugiau sektorių atsivėrė, džiugu, kad pastarąją savaitę mažėjo COVID-19 ligos atvejų darbovietėse.
Darbovietėse, anot jos, COVID-19 ligos protrūkių skaičiai sumažėjo: „Nors daugiau sektorių atsivėrė, džiugu, kad pastarąją savaitę mažėjo COVID-19 ligos atvejų darbovietėse. Tai rodo, kad žinome, galime ir gebame prisitaikyti prie naujos realybės labiau susitelkę ir daugiau dėmesio skirdami prevencijai ir profilaktikai.“
„Grožio salonai irgi laikosi duoto žodžio, kad svarbiausias jų rūpestis – darbuotojų ir klientų saugumas“, – pridūrė NVSC Vilniaus departamento direktorė.
O didžiausią susirūpinimą, anot jos, kelia tai, kad daugėja skaičius žmonių, negalinčiųjų pasakyti, kur galėjo pasigauti COVID-19.
Tai, R.Lingienės nuomone, susiję su išaugusiu gyventojų mobilumu bei sparčiau plintančiomis viruso atmainomis.
„Praėjusią savaitę matome atvejų, kai žmonės negali pasakyti, kur tiksliai užsikrėtė, šuolį: nuo 38 proc. iki 48 proc.
Praėjusios savaitės rezultatą siejame su išaugusiu mobilumu, fiziniais kontaktais ir greičiau plintančiomis viruso atmainomis“, – teigė NVSC atstovė.
„Tiesa, šis rodiklis visą pandemijos laikotarpį banguoja ir, nors jis svarbus, svarbiau, kad visais tais atvejais nustatome sąlytį su užsikrėtusiaisiais turėjusius žmones ir juos izoliuojame, taip pat išsiaiškiname vietas, kur užsikrėtę žmonės lankėsi. Būtent tai padeda nutraukti viruso plitimo grandinę“, – pridūrė R.Lingienė.
Daugiau nei pusė vilniečių, kurie praėjusią savaitę epidemiologams nesuteikė informacijos, kur galėjo užsikrėsti, lankėsi savo darbo vietose – dauguma jų yra biurų, gamybos pramonės, prekybos darbuotojai, teigė NVSC Vilniaus departamento direktorė.
Tokios tendencijos, pasak jos, buvo ir keturias savaites prieš tai.
Praėjusią savaitę stebime, jog tarp nežinančių, kur užsikrėtė, 2 proc. padaugėjo nedirbančių pensininkų.
„Praėjusią savaitę stebime, jog tarp nežinančių, kur užsikrėtė, 2 proc. padaugėjo nedirbančių pensininkų“, – pažymėjo R.Lingienė.
Lyginant pastarąsias dvi savaites, protrūkių, anot jos, mažėjo nuo 88 iki 72 proc.
Jų struktūra:
- 37,5 proc. ugdymo įstaigos (prieš savaitę – 29,5 proc.);
- 18,1 proc. prekybos įmonės (prieš savaitę – 8 proc.);
- 11,1 proc. gamybos įmonės (prieš savaitę –12,5 proc.).
Įvežtinių atvejų skaičiai Vilniaus regione „banguoja“, nurodė R.Lingienė ir priminė rekomendaciją nekeliauti, nebent tai būtina dėl darbo ar kitų svarbių priežasčių.
NVSC atstovė priminė ir kitas rekomendacijas – skiepytis, testuotis, mažinti kontaktus, dėvėti kaukes bei nepamiršti rankų higienos.
„Panašu, kad ir šį pavasarį labiau nei nauju lūpdažiu būtina pasirūpinti tinkama veido kauke“, – savo įrašą feisbuke užbaigė R.Lingienė.
Ketvirtadienį Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybėje naujų COVID-19 atvejų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų skaičius siekia 911, Vilniaus rajono savivaldybėje – 1 053, kai Lietuvoje šis skaičius – 483,2.