Seimo Ateities komiteto pirmininko ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario, liberalo prof. Raimundo Lopatos teigimu, dabartinė parlamento veiklos priežiūra yra tikrai tobulintina. Prieš dešimtmetį Valstybės gynimo tarybai patvirtinus Žvalgybos kontrolės ir koordinavimo stiprinimo koncepciją, pagal ją 2012 metų spalį Seime buvo priimtas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas. Visgi, sprendimas dėl žvalgybos kontrolieriaus instituto nebuvo įgyvendintas iki šiol.
„Šiuo metu veikiantys specializuoti žvalgybų ir saugumo tarnybų parlamentinės priežiūros komitetai, deja, negali atlikti reguliarios ir detalios žvalgybų ir saugumo tarnybų veiklos priežiūros“, – teigia NSGK komiteto narys prof. R. Lopata. Tokia situacija susiklosto ne tik dėl galimų politinių interesų įsikišimo, bet ir papildomų laiko sąnaudų ir specialiųjų žinių bei kompetencijų stokos. Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos nario, šios institucijos veikla turi būti nuolatinė, nuodugni ir operatyvi. Būtent tuo ir skirtųsi šiais pakeitimais norima įteisinti žvalgybos priežiūra nuo plataus mandato bendrosios paskirties parlamento ombudsmeno vykdomos veiklos.
Žvalgybos tarnybų taikomi metodai neretai kvestionuojami dėl galimų žmogaus teisės pažeidimų, todėl šios institucijos įgaliojimai privalo būti įtvirtinti įstatymiškai. Priėmus įstatymo pakeitimus, šios institucijos veikla bus atliekama nepriklausomai, pagal Žvalgybos kontrolieriaus įstatyme numatytą tvarką, ir leis įvertinti institucijų bei jų pareigūnų veiksmų atitiktį įstatymams, žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, tirtų asmenų skundus.
„Tarptautinė praktika rodo, jog kylant naujoms rizikoms bei grėsmėms, reikalingas aktyvesnis žvalgybų ir saugumo tarnybų įsitraukimas, tačiau kartu turi būti stiprinama žmogaus teisių ir laisvių apsauga bei bendra žvalgybų ir saugumo tarnybų kontrolė“, – teigia LRLS frakcijos narys prof. R.Lopata.
