Po savivaldos rinkimų darbą pradėjus naujos kadencijos savivaldybių taryboms, bus renkama ir nauja LSA (organizacijos, atstovaujančios 60 miestų bei rajonų savivaldybėms) vadovybė.
Asociacijos narių atstovų suvažiavimo data jau paskirta. Jis vyks gegužės 29 dieną.
Svarbiausias iš suvažiavime planuojamų svarstyti klausimų bus naujos vadovybės: prezidento ir keturių viceprezidentų rinkimai.
Šiuo metu, be R.Malinausko, LSA vadovauja vicepirmininkai: Pagėgių ir Elektrėnų savivaldybių bei Alytaus ir Panevėžio rajonų merai: Virginijus Komskis, Kęstutis Vaitukaitis, Algirdas Vrubliauskas bei Povilas Žagunis.
Nei taip, nei ne
R.Malinauskas aiškino, kad neturi „jokio didelio noro, pageidavimo ir užsispyrimo“ siekti toliau vadovauti asociacijai.
„Manau, kad pakankamai metų atstovavau turėdamas savo kolegų delegatų pasitikėjimą. Šiandien žinau, kad yra ir įvairių diskusijų įvairiose partijose, komitetuose. Tai būtent tos diskusijos ir galutinį tašką padės.
Manau, kad mielai palaikysiu kolegas, jeigu bus būtent tie, kurie galėtų atstovauti savivaldai. Būtent savivaldai, o ne kažkokiems politiniams interesams, nepriklausomai – kairės ar dešinės“, – kalbėjo dar vienai kadencijai išrinktas Druskininkų savivaldybės meras.
Politinėms partijoms iškovojus daugiau merų mandatų nei visuomeniniams rinkimų komitetams, pirmenybė siūlyti kandidatą į LSA prezidentus esą kaip ir priklausytų joms.
Daugiausia merų mandatų – iš viso 15 – laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Visuomeninių rinkimų komitetų atstovai vadovaus 12, konservatoriai – 11 savivaldybių.
„Dabar taip gyvenimas susiklostė, kad esu nepartinis, priklausantis judėjimui. Nors judėjimai, taip pat buvo atitinkamai įvertinti žmonių ir, jeigu susivienytume, tai jėga būtų pakankamai stipri. Šiandien kol kas tokio žingsnio nedarome. Bet ar nedarysime ryt ar poryt, tai gyvenimas parodys“, – dėstė R.Malinauskas.
Jeigu susivienytume, tai jėga būtų pakankamai stipri. Šiandien kol kas tokio žingsnio nedarome. Bet ar nedarysime ryt ar poryt, tai gyvenimas parodys.
Jis sakė, kad yra žmonių, norinčių jį toliau matyti vadovaujant LSA. Klausiamas, kas turėtų atsitikti, kad jis siektų šio posto, R.Malinauskas svarstė nežinantis, kas turėtų atsitikti. „Nieko turbūt. Tiesiog diskusijose gimti idėja tokia“, – atsakė jis.
Kartu R.Malinauskas kartojo neturintis jokių ambicijų šioje srityje ir norintis, kad savivalda būtų vertinama, gerbiama ir ja pasitikima. „Dėl šito galėčiau atiduoti bet kokį postą“, – aiškino jis.
Patikslinus, ar apibendrinant galima pasakyti, kad kol jis nesakytų nei „taip“, nei „ne“ dar vienai kadencijai LSA prezidento poste, R.Malinauskas atsakė:
„Taip, be abejo. Kaip žinote, šitoje vietoje mokausi iš didžiųjų politikų, kurie žino, kad tikrai ne, ir dar kelia savo kainą, tai aš pasimokęs, palaikysiu tą pačią taktiką“.
Kandidatas „numeris vienas“
R.Malinauskas tikino, kad jam kandidatas „numeris vienas“ į LSA prezidentus yra Akmenės rajono meras socialdemokratas Vitalijus Mitrofanovas.
R.Malinausko teigimu, su juo jam teko daug dirbti finansų srityje ir asociacijoje, ir atstovaujant jai. Druskininkų merui imponuoja ir kolegos patirtis, žmogiškosios savybės.
„Tikrai kelčiau abi rankas už jį“, – patikino jis.
Tikrai kelčiau abi rankas už jį.
Nors teigė sulaukiantis daug V.Mitrofanovą palaikančių ir jį į LSA prezidentus siūlančių skambučių, R.Malinauskas aiškino kol kas nežinantis, ar Akmenės rajono mero kandidatūra bus pasiūlyta arba, jeigu bus pasiūlyta, jis jos neatsiims.
Anot kadenciją baigiančio LSA vadovo, LSDP yra pasiūliusi kito savo atstovo – Jonavos rajono meru išrinkto Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūrą į šį postą.
R.Malinauskas tikino nesakantis, kad nepalaikytų M.Sinkevičiaus šiuose rinkimuose.
„Jūs paklausėte, kas man imponuoja, kas patinka, kaip specialistas savo srities, turintis patirtį, ir kaip žmogus. O dėl M.Sinkevičiaus mes kalbėjome, buvome susitikę ir aš nematau nieko, sakykime, neigiamo“, – komentavo jis.
Vyks ne tik rinkimai
LSA narių atstovų suvažiavimo data nustatyta atsižvelgiant į tai, kad visų savivaldybių tarybos jau būtų spėjusios susirinkti į pirmuosius posėdžius, išsirinkti valdžią ir atstovus į suvažiavimą.
„Pagal mūsų įstatus, suvažiavime dalyvauja visi merai, o kitų delegatų skaičius priklauso nuo to, kiek taryboje yra žmonių. Didžiausią skaičių turi Vilniaus miestas – jie turi 11 delegatų. Kaunas – 8, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus rajono – po 5 delegatus.
Didžiausias skaičius savivaldybių, kurių tarybos narių yra 25, turi po 3 delegatus. Mažiausiai turi Birštonas ir Neringa – po 2 delegatus“, – pasakojo LSA direktorė Roma Žakaitienė.
LSA narių atstovų suvažiavimai vyksta kasmet. Tačiau po savivaldos rinkimų suvažiavimai būna rinkiminiai.
„Šis suvažiavimas yra kartu rinkiminis. Vadinasi, ne tik bus atsiskaityta, ne tik bus išrinktas prezidentas ir keturi viceprezidentai. Tačiau bus priimti ir esminiai strateginiai siekiai, kurių tikrai norime per ketverius metus pasiekti“, – teigė R.Žakaitienė.
Šis suvažiavimas yra kartu rinkiminis. Vadinasi, ne tik bus atsiskaityta, ne tik bus išrinktas prezidentas ir keturi viceprezidentai.
Po LSA suvažiavimo bus formuojama ir naujos kadencijos asociacijos valdyba. Jos kompetencijoje – administracijos klausimai, asociacijos direktoriaus skyrimas, atleidimas ir panašiai.
Nuo 2008 metų pabaigos LSA direktorės pareigas einanti R.Žakaitienė būtų linkusi ir toliau darbuotis šiame poste.
„Bet čia yra valdybos prerogatyva“, – akcentavo ji.
Savivaldai svarbūs klausimai
R.Žakaitienė minėjo, kad LSA atstovų suvažiavime bus svarstomi klausimai, kurie atsispindi Europos Tarybos rekomendacijose Vyriausybei po pastarojo monitoringo.
Svarbiausia, pasak jos, tai, kad asociacija tikrai sieks pakeisti įstatymą ir derėsis tiek su ministrų kabinetu, tiek su Seimu dėl to, jog atsiradus prievolėms ar įstatymo pakeitimams, kurie mažintų savivaldybių finansavimą, atitinkamai joms už tai turėtų būti teisingai kompensuojama.
„Nes pagrindinis savivaldybių mokestis, iš ko jos gyvena ir vykdo visas savarankiškas funkcijas, yra gyventojų pajamų mokestis“, – sakė ji.
R.Žakaitienės teigimu, labai svarbus klausimas yra savivaldybių skolinimasis. Taip pat – ne vienerius metus keliamas klausimas dėl žemės disponavimo teisių perdavimo savivaldybėms.
„Dar vienas, kad LSA galėtų atstovauti, būtų įstatyminė nuostata, leidžianti atstovauti savivaldybėms teisme – čia kalbu apie administracinius teismus, ir ginčyti savivaldybių teises ribojančius teisės aktus, kurie yra priimami ministerijose ar net Vyriausybėje“, – pabrėžė LSA direktorė.