VTEK trečiadienį paviešino dėl S.Skvernelio veiklos nutraukto tyrimo išvadą su visa tyrimo metu surinkta medžiaga.
Joje yra buvusio susisiekimo ministro liudijimas.
Nors ministro pavardė dokumente kažkodėl neminima, akivaizdu, kad liudijimą pateikė buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Jis praėjusią savaitę 15min patvirtino komisijai paaiškinimus davęs raštu.
R.Masiulis VTEK nurodė, kad apie lėšų skyrimą Upės gatvei sužinojo iš žiniasklaidos ir tai jį nustebino, nes ji nebuvo laikoma prioritetine.
„Būnant ministru tuometinio ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento (KTCAPD) direktoriaus (dabartinis susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius – aut.) buvo informuotas, kad Vilniaus rajono savivaldybė gatvės nelaikė intensyvia, todėl normaliomis aplinkybėmis finansavimas jai negali būti skirtas.
Taip pat savivaldybė savo prašymuose skirti finansavimą rezervo lėšomis, pateikdama norimų išasfaltuoti gatvių sąrašą prioriteto tvarka, kažkurį kartą įrašė ir Upės gatvę, bet sąrašo pabaigoje, ne pradžioje. (...) Tokios pat nuomonės laikėsi ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, – vertindama savivaldybės pateiktus sąrašus gatvę reitingavo žemai ir nerekomenduodavo skirti finansavimo“, – taip VTEK fiksavo gautus duomenis.
R.Masiulis liudijo, kad į Susisiekimo ministeriją ar jį asmeniškai niekas nesikreipė skirti lėšų Upės gatvei.
Tačiau diskusija apie šią gatvę su premjeru, anot liudijimo, buvo kilusi ne kartą. Tai esą vyko kalbant apie žvyrkelių ar sodų gatvių asfaltavimą, dalyvaujant jam, premjerui S.Skverneliui, kai kuriais atvejais Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovui ir viceministrui, tuo metu ėjusiam KTCAPD direktoriaus pareigas (dabartinis susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius – aut.).
Prisiminė mažiausiai tris pokalbius
R.Masiulis teigė, kad įvyko ne mažiau nei trys tokie pokalbiai, kurių metu premjeras pažymėdavo, kad transporto sąlygos gatvėje yra prastos, genda automobiliai – žmonos automobilio pakaba subyrėjo per porą metų, o Vadovybės apsaugos departamentas (VAD) skundžiasi kelio dulkėtumu.
Esą premjeras jo teiravosi dėl galimų techninių sprendimų asfaltuojant tokio tipo gatves.
„Esą premjeras jo teiravosi dėl galimų techninių sprendimų asfaltuojant tokio tipo gatves, klausė, ar yra pigesnio asfalto, kuris galėtų būti paklotas tokiose neintensyviose gatvėse, teiravosi, ar kelio plotis galėtų būti siaurinamas (įvertinant, kad tai praktinių trukdžių nekeltų, nes nedaug tevažiuoja automobilių), taip taupant projekto kaštus“, – komisijai liudijo R.Masiulis.
Anot jo, po kelių tokių pokalbių su S.Skverneliu jis kvietėsi Susisiekimo ministerijos ekspertus aptarti „premjero klausimus“.
„Diskusijų išvada visada buvo ta pati – Susisiekimo ministerija negali prisidėti prie gatvės asfaltavimo, nes ji nėra intensyvi, be to, gatvė yra Vilniaus rajono savivaldybės, bet ne LAKD jurisdikcijoje.
Iš pokalbių su dabar susisiekimo viceministro pareigas einančiu ministerijos tarnautoju (V.Kondratovičiumi – aut.) jis supratęs, kad pastarasis kelis kartus buvo kviečiamas į Vyriausybės rūmus, kur buvo aptariama ir gatvės tema“, – teigiama VTEK pateikiamame R.Masiulio liudijime.
R.Masiulis negalėjo tiksliai pasakyti, ar V.Kondratovičius susitikinėjo su premjeru, ar su Vyriausybės kancleriu, kuris, jam būnant ministru, esą kuravo visus kelių klausimus.
Buvęs ministras aiškino, kad perskirstant kelių rezervo lėšas svarbiausias kriterijus – jų realus panaudojimas iki metų galo. Jis darė prielaidą, kad dėl to susisiekimo ministras (Jaroslavas Narkevičius – aut.) negalėjo nežinoti apie objektus, kuriems metų pabaigoje skiriama lėšų.
Neįvardytas asmuo teigė, kad reikalus tvarkė V.Kondratovičius
VTEK išvadoje rašo, kad komisija gavo ir dar vieno neįvardyto asmens pranešimą.
Ar komisijai jo tapatybė žinoma, ar informacija buvo pateikta anonimiškai, iš išvadoje pateiktų duomenų neaišku.
Žmogus nurodė, kad 2018 pirmąjį pusmetį dabartinis susisiekimo viceministras mažiausiai du kartus buvo asmeniškai kviečiamas pas S.Skvernelį. Panašu, kad jis omenyje turi V.Kondratovičių.
Susitikimų metu premjeras domėjęsis, ar yra galimybių išasfaltuoti gatvę, prie kurios jis gyvena.
„Susitikimų metu premjeras domėjęsis, ar yra galimybių išasfaltuoti gatvę, prie kurios jis gyvena. Po šių susitikimų viceministras, kuris 2018 metais ėjo Susisiekimo ministerijos KTCAPD direktoriaus pareigas (V.Kondratovičius – aut.), premjero žodžius atpasakojęs kolegoms ir perdavęs premjero klausimą, koks gatvės asfaltavimo būdas galėtų būti pigiausias. Pranešėjas atkreipė komisijos dėmesį į tai, kad gatvė niekada nebuvo prioritetinių objektų sąraše“, – teigiama VTEK gautame neįvardyto žmogaus pranešime.
V.Kondratovičius viską paneigė
Iš VTEK duomenų matyti, kad V.Kondratovičius komisijai teigė R.Masiulio kvietimu dalyvavęs susitikimuose su premjeru.
Jis patikino, kad jam dalyvaujant apie Upės gatvės asfaltavimą nebuvo kalbama.
V.Kondratovičius komisijai pasakojo, kad 2017 metais buvo gautas skundas dėl Upės gatvės būklės ir jos asfaltavimo galimybių, jis buvo persiųstas Vilniaus rajono savivaldybei.
Anot jo, Susisiekimo ministerijoje vykusio darbinio susitikimo metu dalyvaujant vadovybei buvo aptarti klausimai, susiję su kelių plėtra, o aptariant gautus prašymus buvo paminėta Upės gatvė, jis susitikime pasakęs, kad skundas buvo persiųstas savivaldybei.
Ten buvo kalbos apie programas, apie kelių sektorių, bet ne apie konkrečią gatvę.
V.Kondratovičius trečiadienį 15min sakė, kad porą kartų jis buvo kviestas į Vyriausybę, bet kartu su ministru.
„Ten buvo kalbos apie programas, apie kelių sektorių, bet ne apie konkrečią gatvę. Su manimi nebuvo kalbėta, prie manęs“, – tikino susisiekimo viceministras.
Jokių prašymų nei iš Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio, nei iš premjero dėl minėtos gatvės jis teigė negavęs.
Taigi, viceministro nuomone, buvęs jo vadovas R.Masiulis meluoja?
„Aš nežinau, aš nemačiau jokių aiškinimų, aš nežinau, apie ką jūs sakote. Aš galiu pasakyti, kad toje dalyje susitikimų, kur aš dalyvavau, kalbėta nebuvo. Susitikimai vykdavo toliau – aš išeidavau paprasčiausiai po aptarimo, kas būdavo mano darbotvarkėje. Kas būdavo toliau, aš nežinau“, – sakė viceministras.
Vyriausybės kancleris A.Stončaitis VTEK teigė, kad kanceliarijoje jokia forma nebuvo gautas ar vertinamas Upės gatvės finansavimo poreikis ir nebuvo derinami jokie finansavimo sprendimų projektai.
VTEK: net jei tokie pokalbiai buvo, jie nieko neįrodo
VTEK išvadoje pabrėžė, kad asmenų liudijimai, kad S.Skvernelis apie Upės gatvę kalbėjosi su Susisiekimo ministerijos pareigūnais, nagrinėjamų aplinkybių kontekste nelaikytini turinčiais iš anksto nustatytą įrodomąją galią, todėl vertintini atsižvelgiant į tyrimo metu surinktų įrodymų visumą.
„Svarbu tai, kad minėtųjų asmenų parodymų nepatvirtina kiti komisijos atliekant tyrimą surinkti duomenys, o oficialūs asmenys, įvardyti kaip galbūt žinantys apie paliudytas aplinkybes, komisijai kategoriškai jas paneigė“, – pabrėžiama išvadoje.
VTEK pažymėjo, kad net jei tokie pokalbiai su S.Skverneliu dėl Upės gatvės sutvarkymo ir vyko, parodymų turinys VTEK neteikia pakankamo pagrindo teigti, kad tie pokalbiai galėjo tiesiogiai lemti ar paskatinti priimti Vyriausybės nutarimą, kuriuo Vilniaus rajono savivaldybei pernai spalį papildomai skirta 300 tūkst. eurų.
-
S.Skvernelis apie Upės gatvę: prezidentui kažką tai paaiškinau, daugiau nematau, ką aiškinti
-
Tiesa ar melas? S.Skvernelis: keliuko istorijoje padarytas galutinis teisinis vertinimas
-
G.Nausėda: atsakyta ne į visus klausimus apie gatvės prie premjero namų asfaltavimą
-
S.Skvernelis: papildomos lėšos Vilniaus ir Trakų rajonų keliams kelerius metus neskirtos
VAD pirma prašė gatvę tik sutvarkyti, o paskui – ir išasfaltuoti
Vilniaus rajono savivaldybė ne kartą teigė, jog Upės gatvę nuspręsta tvarkyti ir dėl to, kad jos būkle skundėsi valstybės vadovus saugantis ir vežiojantis Vadovybės apsaugos departamentas.
15min departamento direktorius Rymantas Mockevičius 15min pernai lapkritį aiškino, kad departamentas ne kartą kreipėsi į savivaldybę, tačiau jis patikslino, jog nebuvo prašoma gatvę išasfaltuoti – tik sutvarkyti.
R.Mockevičius teigė, kad pradžioje šį kelią lygindavo greideriu.
„O po to, matyt, nusprendė sutvarkyti. O dabar ką – ten asfaltą deda jau? (...) Tai po mūsų prašymo?“ – tuomet nustebęs klausė jis.
Tačiau iš VTEK surinktos medžiagos matyti, kad R.Mockevičius prašė, kad būtų klojamas asfaltas.
R.Mockevičius komisijai nurodė, kad nuo 2016-ųjų dėl šios gatvės VAD kreipėsi tris kartus. 2016-aisiais iš tiesų prašė prižiūrėti gatvę – tinkamai valyti, barstyti.
Tačiau 2019-ųjų birželį departamentas jau aiškino, kad gatvės kelio dangos keliamos problemos sunkina sąlygas departamentui tinkamai vykdyti „saugomo asmens lydėjimą“, VAD skundėsi, kad akmenys gadina automobilių kėbulus, pažeidžia stiklus ir žibintus, duobės gadina pakabas. Todėl VAD prašė spręsti klausimą dėl gatvės rekonstrukcijos ir asfaltavimo.
Iš VTEK medžiagos matyti, kad dar vieną prašymą VAD parašė prieš pat pinigų šios gatvės asfaltavimui skyrimą.
Priminsime, kad Vilniaus rajono savivaldybė Susisiekimo ministerijos skirti papildomų pinigų gatvėms nenurodžiusi nei kokiai gatvei prašo, nei kiek lėšų reikia, paprašė pernai spalio 22 dieną. Spalio 25 dieną ministerija parengė dokumentą dėl lėšų perskirstymo, o spalio 30 dieną jį palaimino Vyriausybė ir savivaldybė gavo 300 tūkst. eurų.
Kaip rodo VTEK surinkta medžiaga, spalio 22 dieną VAD direktorius R.Mockevičius rajono merei Marijai Rekst parašė raštą, kuriame nurodė, kad departamentui nebuvo atsakyta į užklausą, ir paprašė skubiau spręsti asfaltavimo klausimą.
Kokiais argumentais remiantis buvo nutrauktas tyrimas?
VTEK pažymėjo, kad valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.
Interesų konfliktą įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kuriai esant valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar vykdyti pavedimą, susijusį ir su jo privačiais interesais.
VTEK vertina, kad nutarimas buvo priimtas ypatingos skubos tvarka
Komisija konstatavo, kad spalio 30 dieną priimant Vyriausybės nutarimą dėl lėšų paskirstymo nebuvo sulaukta visų suinteresuotų institucijų derinimo dokumentų, o Vyriausybės Teisės grupė atliko tik neoficialią dokumento patikrą. Todėl VTEK vertina, kad nutarimas buvo priimtas ypatingos skubos tvarka, jo projekto nustatyta tvarka nesuderinus su suinteresuotomis valstybės institucijomis.
Komisija išvadoje pabrėžia, kad Upės gatvė nuosavybės teise priklauso Vilniaus rajono savivaldybei, kuri įpareigota ja rūpintis. VTEK pabrėžė, kad papildomas lėšas kaip tankiai tautinių mažumų apgyvendintos savivaldybės leidžia savo nuožiūra. Savivaldybė paaiškino, kad jos sprendimą asfaltuoti gatvę lėmė ir bendruomenės „Neries slėnis“ prašymai.
Padidėjo būsto patrauklumas ir komercinė vertė
„S.Skverneliui, kaip privačiam asmeniui, su šeima gyvenančiam greta gatvės, jos sutvarkymo galimybė, komisijos nuomone, taip pat buvo reikšminga, nes dėl to padidėja ir jo būsto patrauklumas bei komercinė vertė. Vis dėlto atlikdama tyrimą komisija negavo oficialių duomenų apie galimą S.Skvernelio ar jam artimų asmenų dalyvavimą bendruomenės „Neries slėnis“ atstovams, kitiems Gatvės kaimynystės gyventojams, Vilniaus rajono savivaldybei ar (ir) kitoms institucijoms teikiant aukščiau minėtuosius prašymus dėl gatvės dangos sutvarkymo“, – išvadoje rašo VTEK.
Komisija pažymėjo, kad, anot Vilniaus rajono savivaldybės, jos veiksmus ir priimtus sprendimus dėl gatvės asfaltavimo taip pat lėmė ir nuolatiniai VAD prašymai.
„Komisija negavo oficialių duomenų, kad VAD, teikdamas šiuos prašymus, galbūt turėjo ar galėjo siekti ir kitų, ne vien tarnybinių tikslų ir (ar) tai daryti jį skatino kokie nors asmenys“, – teigiama išvadoje.
Išvadoje teigiama, kad atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir aukščiau išdėstytus argumentus, komisija neturi pakankamo pagrindo tvirtinti, kad S.Skvernelis, pirmininkavęs Vyriausybės spalio 30 d. posėdyje ir balsavęs dėl projekto, kuriuo perskirstytos lėšos, „šių procedūrų metu objektyviai ir neginčijamai žinojo (ir suvokė), jog valstybės asignavimai, kuriuos Vyriausybė šiuo sprendimu skyrė Vilniaus rajono savivaldybės keliams atitinkamu Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu bus neabejotinai panaudoti kaip tik gatvės 1,6 km atkarpos asfaltavimui“.
Todėl su tuo susijusi tyrimo dalis buvo nutraukta.
Tokia išvada, anot VTEK, darytina atsižvelgiant į komisijos ir jos sprendimus tikrinančio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklią praktiką, kad įstatymo nuostatų pažeidimas negali būti įrodinėjamas prielaidomis, spėlionėmis, hipotezėmis.
„Komisija, pripažindama, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo pažeidė Įstatymo reikalavimus, kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės tai patvirtina. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą. Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nes daugeliu atveju jo vykdymas taptų neįmanomas. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytas interesų konflikto požymių akivaizdumas“, – teigiama išvadoje.
Komisija aiškina, kad jai nesuteikta teisė vertinti savivaldybės priimtų sprendimų dėl gatvės, bei Vyriausybės nutarimo atitikties įstatymams bei kitiems teisės aktams, pavyzdžiui, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo nuostatoms.
„Tai nėra komisijos tyrimo dalykas, todėl komisija šiame sprendime dėl šių aplinkybių nepasisako“, – teigiama išvadoje.
Vis dėlto VTEK atkreipė Susisiekimo ministerijos bei Vyriausybės kanceliarijos dėmesį į tai, kad dabartinė padėtis, kai daugybė gyvenviečių dešimtmečius nesulaukia sprendimų asfaltuoti vietos kelius (Vilniaus rajono savivaldybėje asfaltuotos gatvės sudaro vos 1/5 visų kelių), savaime reikalauja užtikrinti maksimalų tokio, kaip nutarimas, pobūdžio sprendimų ir visų su jais susijusių procedūrų, įskaitant ir sprendimų projektų derinimą su suinteresuotoms institucijoms, skaidrumą (įgalinantį kontroliuojančias bei finansavimą skiriančias institucijas žinoti ir patikrinti, kuriems būtent objektams šie asignavimai skiriami) bei aiškų ir suprantamą pateikimą visuomenei, laikantis Įstatymo – elgtis taip, kad nekiltų net abejonių dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto.
VTEK sprendime taip pat pabrėžta, kad nuo šių metų įsigaliojo nauja komisijos įstatymo redakcija, kurioje neliko draudimo naudoti savo pareigas, galias ir vardą, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą, todėl tyrimas dėl to S.Skvernelio atžvilgiu taip pat buvo nutrauktas.
S.Skvernelis teigė buvęs apšmeižtas
S.Skvernelis ne kartą pabrėžė nedaręs jokios įtakos skiriant lėšas jo gyvenamos Upės gatvės asfaltavimui.
VTEK nusprendus nutraukti jo atžvilgiu pusę metų vykdytą tyrimą, premjeras sakė besidžiaugiantis, kad istorijoje padarytas galutinis teisinis vertinimas. 15min tai patikrino.
Premjeras teigė buvęs kaltinamas, šmeižiamas, tikino patyręs reputacinę žalą, o šeima – psichologinį smurtą, už kurį esą atsakingi konservatoriai.
