Interviu 15min jis sakė, jog šiuo klausimu konsultavosi su premjeru Gintautu Palucku, Prezidentūra, taip pat Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Dariumi Jauniškiu.
„Man taip pat buvo įdomu, kokios susikurtų pasekmės, nes norint pateikti vieną ar kitą teisinę išvadą iš Teisingumo ministerijos man buvo būtina plačiau matyti ir žinoti. Įvyko konstruktyvus pokalbis su VSD vadovu, tą klausimą daug plačiau matau – belieka tai pristatyti Vyriausybės, Seimo nariams (...).
Mano pozicija yra tokia: jau pačioje pradžioje nustatant tokį ilgą neviešinimo terminą, kai šiam klausimui buvo skirta daugiau dėmesio, galvoju, turėjome jau seniai išspręsti tą klausimą. Estija nuėjo tuo keliu, kad visiškai paviešino, Latvija – taip pat, Lenkija – iš dalies. Na, ir yra Lietuva, pasirinkusi 75 metų kelią“, – kalbėjo jis.
Seime šiuo metu registruoti du panašūs projektai, vienas jų – ministrą delegavusios „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio, kitas – opozicinių konservatorių atstovo Arvydo Anušausko. Nors jie kiek skiriasi, abiejų esmė – panaikinti 75 metų įslaptinimo terminą.
Priėmus R.Žemaitaičio pataisas, informacija apie didelę dalį KGB bendradarbių – politikus, pareigūnus, tarnautojus, teisėjus ir kitus – būtų išslaptinta be papildomų saugiklių. Vis dėlto R.Žemaitiaitis 15min tvirtino, jog projektas nukreiptas būtent prieš neprisipažinusiuosius ir neliestų liustracijos procesą perėjusių asmenų – jei sulauks kritikos, jis žadėjo projektą koreguoti.
Tuo metu A.Anušauskas siūlo, jog galutinį darbą dėl bylų išslaptinimo atliktų „Vyriausybės įgaliotos institucijos“, šiuo atveju – VSD.
R.Mockus 15min pakartojo, jog buvę KGB bendradarbiai automatiškai vieši netaps nei pagal vieną, nei pagal kitą projektą.
Beje, 15min su R.Mockumi tarėsi dėl video interviu studijoje, tačiau ministro komanda šio formato paskutinę minutę atsisakė, o atsakymų į kai kuriuos klausimus jis ieškojo atsineštame segtuve.
Teisingumo ministras taip pat užsimena apie Šiaulių kalėjimo likimą, pateikia savo požiūrį į garsiausias „čekiukų“ bylas ir atskleidžia, kam jaučiasi pavaldus – jį delegavusiems „aušriečiams“ ar premjerui Gintautui Paluckui.
Teisingumo ministras, iki kovo pabaigos įpareigojęs pavaldžias institucijas pateikti biurokratijos mažinimo planus, sako jau spėjęs įvertinti, jog didžiausių problemų turi Vartotojų teisių apsaugos tarnyba – dalis vartotojų skundų dėl biurokratinių kliūčių liko nenagrinėta.
Ministras sako gaunantis nemažai skundų ir dėl Kalėjimų tarnybos korupcijos rizikų bei žada čia sutelkti gilesnį žvilgsnį.
R.Mockus taip pat įspėjo, jog nuo sausio įsigaliojusios pusmečio atostogos skolininkams atvėrė jautrią problemą: dalis jų taip išvengė skolų už vaikų išlaikymą, tad šią tvarką žada tobulinti.
Kitos interviu temos
- Siekis mažinti biurokratiją ir kritika institucijoms
- „Čekiukų“ bylos: galima bausti ir švelniau
- Komandą derina ne su R.Žemaitaičiu, o su G.Palucku
- Šiaulių kalėjimo projektas nebus stabdomas
- Tirs korupcijos apraiškas Kalėjimų tarnyboje
- Koreguos „skolų atostogas“
- Tikisi „aušriečių“ klaidos ištaisymo dėl sankcijų Rusijai
- Tribunolas Rusijos nusikaltimams
