Pasak Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, pirmadienį vykusiame valdančiosios daugumos koalicinės tarybos posėdyje buvo aptarti gynybiniai klausimai bei rizikos ir grėsmės.
„Grėsmės nenaujos – manau, visi stebime aplinką, karo Ukrainoje eigą iš viešų šaltinių. Visi suprantame, kad reikia stiprinti savo pajėgumus visokeriopai (...). Po „Hamas“ atakos prieš Izraelį pasidarė aiškiau, kad yra tam tikro jautrumo bendrai kalbant apie saugumo situaciją ne tik mūsų regione, bet ir plačiau“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Bendrai vertinant kontekstą, galbūt tam tikrų politinių pasikeitimų kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse kontekstą, rinkimai – ta pati Olandija, Vengrijos retorika, ar kiti dalykai. Turime įsivertinti bendrą paveikslą, kad turime daugiau pastangų dėti savo apginamumui“, – po pasitarimo Vyriausybėje žurnalistams teigė parlamentarė.
Pasak jos, Vyriausybė žengė žingsnį tinkama linkme padidinusi finansavimą gynybai „bene dvigubai“, tačiau, pasak jos, būtina toliau vertinti dinamišką geopolitinę situaciją.
Bendros planuojamos kitų metų krašto apsaugos išlaidos sieks 2 mlrd. 60 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, planuojama, kad bendras gynybos biudžetas 2024 metais sieks 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iš jų 2,52 proc. BVP yra biudžetinės lėšos, likusios – laikinojo bankų solidarumo įnašo pinigai.
