„Aš manau, kad Lietuvos politinė valdžia ir visas isteblišmentas turi ruoštis tam momentui, kad būsimieji prezidento rinkimai (...) gali būti pripažinti kaip pažeidžiantys žmogaus teises ir neligitimūs“, – BNS ketvirtadienį sakė buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis.
„Kaip tai gali įvykti, aš atskleisiu šiek tiek vėliau“, – pridūrė jis.
Pasak Europos Parlamente šiuo metu dirbančio politiko, Seimo sprendimas pirmiausia pažeidžia rinkti jį norinčių piliečių teises.
„Konstitucijos dieną taip valytis kojas į Konstituciją, mano supratimu, yra teisinis nihilizmas, kuris yra paskatintas politinių interesų“, – kalbėjo R. Paksas.
Ketvirtadienį per pirmąjį kandidatuoti po apkaltos leidžiančios Konstitucijos pataisos priėmimą už ją balsavo 78 Seimo nariai, o reikėjo ne mažiau kaip 94 balsų „už“. Taip pat 15 parlamentarų buvo prieš ir keturi susilaikė.
Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka, kiekvieną kartą reikia, kad „už“ balsuotų ne mažiau kaip du trečdaliai, t.y. 94 Seimo nariai.
Seimas prieš kelerius metus jau bandė priimti Konstitucijos pataisas, kurios R.Paksui būtų atvėrusios kelią į rinkimus, bet ir tuomet pritrūko balsų. Šiomis pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose yra neproporcingas.
„Nieko naujo po mano tėvynės dangumi“, – kalbėjo politikas.
Valdančiųjų parengtas projektas R.Paksui būtų leidęs kandidatuoti ir į Seimą, ir į prezidentus. Per apkaltą pašalintam asmeniui būti renkamu Seimo nariu ar prezidentu jos būtų leidusios praėjus dešimties metų terminui.
Lietuvai neįgyvendinant EŽTT sprendimo, gresia Europos Tarybos Ministrų Komiteto sankcijos. Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai jau pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Kandidatuoti per apkaltą pašalintiems asmenims draudžiama, remiantis Konstitucinio Teismo aiškinimu, jog toks asmuo negali eiti pareigų, kurioms būtina konstitucinė priesaika.
