„Ne taip seniai Vilniuje lankėsi šventas tėvas popiežius (Pranciškus), ir tie, kurie norėjo išgirsti žodžius, kad Lietuva gali tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų, juos išgirdo“, – spaudos konferenciją pradėjo R.Paksas ir pridūrė nusprendęs būti žmogumi, kuris gali sutarti ne tik su kaimynėmis Rytuose, bet ir kitomis pasaulio valstybėmis.
Europarlamentaras teigė su V.Putinu Maskvoje netikėtai susitikęs trečiadienį vakare – po to, kai Rusijos vadovas susitiko su Venesuelos prezidentu Nicolasu Maduro.
„Aš sakiau (V.Putinui – red.), kad lietuvių tauta netrokšta karo, ką ir rašiau praeitą savaitę. Keliu sau tikslą įtikinti europiečius, mąstančius žmones, kad su Rusija galima, reikia, naudinga ir išmintinga kalbėtis. O ne priešingai – pasistatyti sienas“, – kalbėjo R.Paksas.
Per apkaltą nušalintas prezidentas tikino V.Putinui išsakęs savo tikslą, kad Lietuvos ir Kaliningrado santykiai pasikeistų.
„Kalbėjau apie Lietuvą ir Kaliningradą, naujus santykius tarp Lietuvos ir Kaliningrado, kad (...) tame lopinėlyje žemės, kuriame Dievas mums davė galimybę gyventi, kad pradėtume nusiginklavimą šioje vietoje, kad ateitų į šitą regioną stabilumas, kad ateitų užsieniniai bankai, kad ateitų technologiniai parkai, kad čia būtų vystoma ekologinė pramonė ir kad čia būtų kultūrinis bendradarbiavimas“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė R.Paksas.
„Aš gavau teigiamą atsakymą iš Rusijos prezidento Putino, kad jam ši idėja patinka ir jis nori šitą idėją tęsti“, – kalbėjo politikas.
Jis tvirtino esąs pasirengęs kalbėti apie tai su kaimyninių valstybių vadovais ir teigė, jog yra pasiruošęs „įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad tai yra teisingas žingsnis, kad gali šitos didžiosios geopolitinės galybės susitarti, kad galbūt ir popiežius imtųsi kuruoti šitą lopinėlį“.
Paklaustas, kokiomis priemonėmis jis ketina tai padaryti, R.Paksas atšovė: „O kodėl Trumpas turėtų sakyti ne?“
Buvęs pilotas R.Paksas sakė V.Putiną kvietęs paskraidyti lėktuvu „Jak 52“, kadangi Rusijos prezidentas „yra ekstremalas“. „Jis sakė pagalvosiąs, kai šiek tiek atšils“, – tikino europarlamentaras.
R.Paksas teigė apie Krymo aneksiją ir Kerčės sąsiauryje Rusijos užgrobtus ukrainiečių laivus su V.Putinu nekalbėjęs.
„Aš galvoju, kad tai – didžiulė žaizda, (ji) tiek skauda abiem pusėms, kad tie visi bandymai kapstytis po šitą žaizdą nieko neduoda. Aš nekėliau šio tikslo, aš – išklausiau“, – pridūrė jis.
Rusija lapkričio pabaigoje apšaudė tris į Kerčės sąsiaurį įplaukusius Ukrainos laivus, motyvuodama, kad šie pažeidė šalies teritorinius vandenis, ir galiausiai juos užėmė.
Kijevas atkerta, kad Azovo jūra, į kurią plaukė laivai, laikoma bendro naudojimo pagal Rusijos ir Ukrainos susitarimą, o rusai dėl laivų maršruto buvo įspėti. Anot Ukrainos, per incidentą sužeisti šeši jos kariai.
Paklaustas apie poziciją dėl Krymo aneksijos, R.Paksas ją apibūdino trumpai: „Helsinkio susitarimas dėl sienų turi galioti, kraujas neturi būti praliejamas, šalys turi susitarti.“
2014-aisiais Rusija okupavo Ukrainos Krymo pusiasalį, nuo tų metų pavasario Kijevo pajėgos rytinėje šalies dalyje kovoja su Maskvos remiamais separatistais. Konflikto metu žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
Į oficialią V.Putino darbotvarkę susitikimas su R.Paksu nebuvo įtrauktas. Paklaustas, ar turi susitikimo įrodymų, europarlamentaras ironizavo: „Pasidariau selfiuką.“ Vis dėlto, jokių įrodymų jis nepateikė.
15min paprašytas užtikrinti, kad dėl Sovietų Sąjungos griūties ne kartą apgailestavęs V.Putinas neturi teritorinių ambicijų Baltijos šalių atžvilgiu, R.Paksas teigė, kad „iš pokalbių man nepasirodė, jog turėtų“.
Atsakydamas į premjero Sauliaus Skvernelio išsakytą kritiką dėl vizito Maskvoje, esą taip skaldoma ES vienybė, R.Paksas pareiškė, kad ne jis, o vyriausybės vadovas turėjo susitikti su Rusijos politikais.
R.Paksas: „Jei mano susitikimas yra ES vienybės skaldymas, tai ta vienybė tiek ir teverta. Aš norėčiau pasakyti, kad tai yra labai savalaikis, jei ne pernelyg vėlyvas sprendimas.“
„Jeigu mano vizitas ir mano susitikimas su trimis vadovais yra ES vienybės arba ES ir Lietuvos vienybės skaldymas, tai ta vienybė tiek ir teverta, jeigu ją galima taip staigiai suskaldyti“, – sakė politikas.
„Tai yra be komentarų. Aš suprasčiau, jei tai būtų privatus asmuo, bet tai – Lietuvai atstovaujantis Europos Parlamento narys. Tai visiškai nevykęs nesavalaikis sprendimas, bandantis įkalti pleištą į mūsų užsienio politiką, ir jau ne tik kaip Lietuvos, bet kalbant apie Europos Sąjungos ir Rusijos santykius“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjeras.
Metų pradžioje S.Skverneliui pareiškus, kad Lietuva turėtų užmegzti kontaktus su Rusijos valdžios atstovais, R.Paksas gyrė premjerą.
„Aš sveikinu ir palaikau premjero poziciją. Be to, tai – labai drąsus žingsnis konfrontacijos ir skausmingų taškų santykiuose su Rusija, kuriuos mes pastaruoju metu kultivavome, eskalacijos fone“, – Kremliui artimų struktūrų finansuojamam portalui Baltnews.lt sausį sakė R.Paksas.
„Šią psichozę reikia stabdyti“
Antradienį R.Paksas kalbėjosi su Rusijos Valstybės Dūmos pirmininku Viačeslavu Volodinu ir Rusijos Federacijos Tarybos pirmininke Valentina Matvijenko.
Su Rusijos politikais susitikęs europarlamentaras pasisakė už santykių su Maskva gerinimą, tikino, kad parlamentarų misija – vystyti dialogą ir jungti žmones.
Pasak R.Pakso, jis asmeniniu pavyzdžiu nori europiečiams parodyti galimybę megzti dialogą su Maskva. Europarlamentaras, kaip rašo dni.ru, sukritikavo kai kurių Vakarų žiniasklaidos priemonių teiginius, kad su Rusija neįmanoma kalbėtis.
„Šią psichozę reikia stabdyti“, – pareiškė R.Paksas. Jis pritarė V.Matvijenko, kad Vakarų žiniasklaida vykdo nacistinę propagandą. R.Paksas teigė, kad ši propaganda tik vadinama amerikiečių įvestu terminu viešieji ryšiai, bet savo esme niekuo nesiskiria.
Per apkaltą nušalintas prezidentas tikino, kad nors yra politikų, norinčių konfrontacijos su Rusija, „prieš tai pasisako paprasti žmonės“.
Nušalintas prezidentas
Šiuo metu R.Paksas užima Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ pirmininko pavaduotojo pareigas.
R.Paksas Lietuvos Respublikos prezidento pareigas ėjo nuo 2003-ųjų vasario 26-osios iki 2004-ųjų balandžio 6-osios – jis buvo nušalintas apkaltos proceso metu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuvą sukrėtusi prezidento Rolando Pakso byla: kodėl ji buvo išskirtinė pasaulyje?
Apkaltos priežastimi tapo neteisėtas LR pilietybės suteikimas Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui, R.Paksą rėmusiam finansiškai. Be to, Konstitucinis Teismas nustatė, kad tuometinis prezidentas atskleidė valstybės paslaptį sąmoningai leisdamas J.Borisovui suprasti, jog dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą.
