„Tam tikroms bylų kategorijoms tai būtų labai prasminga, bet tam reikalinga Konstitucijos pataisa, kuri užregistruota Seime. Iš tiesų Seimo apsisprendimas bus, ar pritars tai pataisai“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė R.Šimašius.
Anot jo, prisiekusieji galėtų dalyvauti svarstant bylas, susijusias su teisinės sistemos darbuotojais, pavyzdžiui, jei kaltinamasis yra teisėjas. Ministro teigimu, tokios bylos sulaukia mažiausio visuomenės pasitikėjimo, kurį prisiekusieji galėtų padidinti.
Anot jo, prisiekusieji galėtų dalyvauti svarstant bylas, susijusias su teisinės sistemos darbuotojais, pavyzdžiui, jei kaltinamasis yra teisėjas. Ministro teigimu, tokios bylos sulaukia mažiausio visuomenės pasitikėjimo, kurį prisiekusieji galėtų padidinti.
„Turi būti susiję su tomis bylomis, kuriose dalyvauja teisinių institucijų darbuotojai, turint omenyje, kad yra didelis nepasitikėjimas teisinėmis institucijomis ir jų atstovais. Daug abejonių išklaidytų, jei prisiekusieji, tai yra, žmonės iš šalies, dalyvautų priimant verdiktą – kaltas ar nekaltas, kai patys teisėjai, tarkime, yra kaltinamieji“, – aiškino R.Šimašius.
Anot jo, galimybė, kad dalyvaujant prisiekusiesiems, žmonės bus nuteisiami „pagal apkalbas“, itin maža: „prisiekusiųjų formavimo mechanizmas, sėdėjimas svarstymo metu, klausymas visų argumentų netgi žmogui iš gatvės sudarytų įspūdį apie kaltumą – nekaltumą“.
„Įteisinus prisiekusiųjų institutuą, galima įvesti ir teisėjų veto elementus“, – pridūrė ministras.
Tuo metu tarėjai, anot jo, galėtų dalyvauti, pavyzdžiui, šeimos bylose: „Gal labiau reikėtų šeimos bylose ar kitose, kur teismas turi būti panašesnis į moderavimą, o ne į griežtą formalų įvardijimą, kas kaltas, o kas – ne“.
Apie tarėjų institutą pirmadienį kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė – anot jos, Prezidentūroje svarstoma iniciatyva teismuose diegti tarėjų institutą. Šalies vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad tarėjai galėtų dalyvauti ne visose bylose.
Tai, kad Lietuvoje turi būti pradėtos aktyvesnės diskusijos dėl tarėjų arba prisiekusiųjų instituto įkūrimo, yra nutaręs ir didžiausios valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos prezidiumas.
Lietuvoje teismų tarėjų institucija panaikinta 1995 metais. Teisininkai ir politikai neturi vienos nuomonės, ar ją vertėtų atkurti. Tokios iniciatyvos šalininkai teigia, kad siūlomas reglamentavimas padidintų teismų veiklos skaidrumą. Savo ruožtu kritikai sako, kad tarėjų institutas nėra Lietuvos teisinės tradicijos dalis – jis įvestas sovietmečiu, todėl laikytinas svetimkūniu. Be to, nuogąstaujama, kad įvedus teismų tarėjų institutą, teismų procesai dar labiau pailgėtų.
