„Ką rodė ir rodo vizitai, ką mes matome apskritai iš to, ką pateikė leidėjai nuo planų ir ką planuoja leisti dabar, ir kitais metais, tai tikrai gimtųjų kalbų vadovėliai yra iššūkis“, – antradienį Seime vykusiame susitikime su Darbo partija sakė viceministras.
Anot jo, ministerija trejus metus iš eilės bandė inicijuoti pradinio ugdymo gimtosios kalbos vadovėlių pirkimus, jų vyko 5-6, tačiau visi buvo nesėkmingi.
„Vienas galėjo įvykti, bet netenkino sąlygos, nes vieno vadovėlio kaina buvo virš 200 eurų. Suprantame, kad auksinių šaukštų istorijos mes negalime leisti šitoje situacijoje. Nevyko pirkimai ir rodo, kokia maža yra rinka“, – teigė viceministras.
Jo teigimu, tautinių mažumų mokyklos situaciją sprendžia vadovėlius parsivežant iš kilmės šalių, pavyzdžiui, Lenkijos.
Pasak R.Skaudžiaus, išlieka problema ir dėl vadovėlių rusų kalba, tačiau, ministerijos žiniomis, į rinką ateis naujas leidėjas „Klett“, turintis rusų kalbos vadovėlius, tad tikimasi, kad pasiūlos bus daugiau.
Jo teigimu, siekiama, kad gimtosios kalbos vadovėliais rūpintųsi Nacionalinė švietimo agentūra. Pasak viceministro, būtų paruošta medžiaga, o mokyklos gaudamos lėšas galėtų tartis su leidyklomis ir vadovėlius atsispausdinti.
Vasarį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristatė planus palaipsniui didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių ir lietuvių kalbos vartojimą tautinių mažumų mokyklose, taip pat stiprinti jose dirbančių mokytojų lietuvių kalbos gebėjimus, suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms ir pačioms mokykloms priimti sprendimus dėl ugdymo lietuvių kalba.
Šią iniciatyvą kritikuoja dalis tautinių mažumų atstovų – protesto akciją praėjusią savaitę surengusi Lietuvos lenkų sąjunga tvirtina, kad tai atvers kelią atsisakyti iki šiol privalomos tautinių mažumų kalbos kai kuriose įstaigose.
