Tai jis teigia ministerijai svarstant, kaip pasiūlyti laipsniškai atsisakyti mokymo rusų mokyklose.
„Tai ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis ugdymas yra ta zona, kur, matyt, reikalaus artimiausiu metu mūsų sprendimų“, – LRT laidoje „Lietuva kalba“ trečiadienį kalbėjo R.Skaudžius.
Pasak jo, pakankamas mokymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose yra nuo penktos iki dvyliktos klasės, nes tiek lietuvių, tik tautinių mažumų kalba jose mokoma tiek pat valandų.
„Kur šiuo metu mes turime pagrindinę problemą, (...) ir čia, matyt, yra ta vieta, kur reikės priimti vieną pirmųjų sprendimų, tai yra kad pradiniame ugdyme tautinių mažumų mokiniai mokosi apie 30 proc. mažiau lietuvių kalbos“, – sakė R.Skaudžius.
„Tai reiškia, kad jų ir aplinka yra ne tiek palanki lietuvių kalbai, bet jie dar ir mokosi mažiau lietuvių kalbos, nors iš jų reikalaujama pasiekti iš esmės tiek pat“, – pridūrė jis.
Viceministro teigimu, tautinių mažumų priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose jau numatytas privalomas lietuvių kalbos mokymas mažiausiai penkias valandas per savaitę, bet šis skaičius irgi galėtų būti didinamas.
„Čia irgi yra ta zona, kur galima kalbėti, ar tų penkių valandų užtenka, ar tikrai visur moko lietuvių kalbos specialistas ir ar tas mokymas yra kokybiškas“, – sakė jis.
Pasak R.Skaudžiaus, tyrimai rodo, kad dvikalbis ugdymas padeda siekti ir geresnių rezultatų tiksliuosiuose moksluose.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sausio pradžioje paskelbė apie ketinimus laipsniškai Lietuvoje atsisakyti rusiškų mokyklų.
Tuomet jis teigė, kad ministerija per kelias savaites pateiks siūlymą dėl šios idėjos, tačiau kol kas to neįvyko.
