Joje buvęs politikas ginčija žvalgybos informaciją, 2018 metais pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).
Išplėstinė teisėjų kolegija ketvirtadienį paskelbtoje nutaryje nurodė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) kaip žvalgybos institucijai taikomi instituciniai veiklos tikslai ir uždaviniai bei jos veikloje taikomi bendrieji ir specialieji principai lemia ir tam tikrus ypatumus sprendžiant dėl galimos atsakomybės už oficialiu dokumentu paskleistų duomenų neatitiktį tikrovei ir jų paskleidimą.
„Bendrosios kompetencijos teismų kontrolė šioje srityje nagrinėjant asmenų ieškinius civilinio proceso tvarka dėl duomenų, nurodytų oficialiame žvalgybos institucijos dokumente, galimai žeminančių asmenų garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės paneigimo, vertintina kaip ribota“, – rašoma teismo pranešime.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad tuomet, kai duomenys, kuriuos prašoma paneigti, yra pateikti oficialiame žvalgybos institucijos dokumente, pirmiausia turi būti atliekamas vertinimas, ar asmens pažeistos teisės negali būti apgintos reiškiant ieškinį dėl valstybės civilinės atsakomybės Civilinio kodekso straipsnio pagrindu.
„Tokio pobūdžio pažeistų teisių gynimas negali užkirsti kelio žvalgybos institucijoms veikti pagal įstatymais joms suteiktą kompetenciją“, – paskelbė teismas.
Išplėstinė teisėjų kolegija vertino, kad teismai pagrįstai VSD pažymoje esančius duomenis apie ieškovą laikė žinia, tačiau nurodė, kad nėra galimybės pasisakyti dėl jų atitikties tikrovei, nes byloje buvo pažeistos įrodinėjimo taisyklės, netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, susijusios su įrodymų leistinumo ribojimais.
„Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, teismų išvada, kad ši prezumpcija nepaneigta, taigi paskleistos žinios apie ieškovą neatitinka tikrovės, padaryta neįvertinus byloje susiklosčiusios specifinės situacijos ir yra nepakankamai motyvuota“, – sako kasacinis teismas.
Jo manymu, bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turėtų įvertinti, ar sprendimui priimti pakanka tokių įrodymų (medžiagos), kurie nėra valstybės paslaptį sudaranti ar kita įslaptinta informacija, ši įslaptinta informacija, saugant viešąjį interesą, neturi būti įrodymas toje byloje ir šalys su ja negali būti supažindintos.
Taip pat, teismo nuomone, svarbu, kad sprendimas nebūtų grindžiamas šalims ar vienai iš jų nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia ar kita įslaptinta informacija, teismas turi atidžiai vertinti, ar nėra galimybės įslaptintą informaciją išslaptinti.
Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad, nenustačius žinios atitikties tikrovei, nėra galimybės įvertinti ir tai, ar paskleisti duomenys žemina ieškovo garbę ir orumą ir koks jų paneigimo būdas yra galimas.
Be to, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas byloje – Seimas – neturi civilinio procesinio subjektiškumo, dėl to negali būti šalimi civiliniame procese.
Pasak teismo, nagrinėjant bylą atsakovo pakeitimo klausimas nebuvo išspręstas proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl šis trūkumas turi būti pašalintas iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Ginčas tęsiasi penkerius metus
Byloje ginčas kyla dėl NSGK 2018 metais pateiktos informacijos – VSD tuomet nurodė, kad koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) atstovai 2009-aisiais svarstė R.Šukį, kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus, kalbėta apie jam bandytą daryti poveikį, koncernui siekiant laimėti sveikatos įstaigų statybų pirkimus.
Seimo kanceliarija ir VSD apskundė teismo sprendimą, įpareigojusį paskelbti žvalgybos parlamentui teiktos informacijos paneigimą apie buvusį vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrą R.Šukį.
Šalies prašymu teismo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas, kol savo verdikto nepaskelbs Aukščiausiasis Teismas.
Seimo kanceliarijai šioje byloje atstovaujanti advokatė Liudvika Meškauskaitė prašė atmesti R.Šukio ieškinį, nes, jos manymu, prieš tai bylą nagrinėjęs teismas pakankamai neįsigilino į teisinį kvalifikavimą ir visuomenės informavimo principus pritaikė institucijos parengto dokumento turiniui.
Pasak jos, institucijų veiksmai buvo išnagrinėti administraciniuose teismuose, buvo patvirtinta, kad VSD veiksmai, renkant, rengiant ir pateikiant informaciją buvo teisėti. Be to, administraciniai teismai patvirtino, kad buvo visuomenės interesas tokią informaciją išslaptinti ir su ja supažindinti visuomenę.
Pernai sausį Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo Seimą paskelbti paneigimą dėl VSD informacijos apie R.Šukį, nusprendęs, jog ginčo teiginiai neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą.
Teismas teigė, kad savo sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje jau pateiktais išaiškinimais, kad NSGK priėmus sprendimą išviešinti ne tik savo išvadą, kurioje nėra duomenų apie ieškovą, bet ir VSD pažymą, komitetas prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.
NSGK vėliau išslaptintoje informacijoje VSD mini R.Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.
VSD teigė, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A.Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R.Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.
Jis minėtas ir kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį „MG Baltic“ siekiant laimėti statybų pirkimų sveikatos įstaigose.
Ši informacija Seimo NSGK teikta dėl to, kad komitetas atliko tyrimą dėl verslo poveikio politikai.
Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.
Vilniaus apygardos teismas pernai koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos baudžiamojoje byloje visus kaltinamuosius išteisino, tačiau prokuratūra šį nuosprendį apskundė. Dabar bylą nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.
Koncernas „MG Baltic“ 2021 metų vasarą pakeitė pavadinimą į „MG Grupė“.
