„Tenka pasidžiaugti, džiugu, kad teismas, teisėjų kolegija pilnai patenkino mano ieškinį, ir pripažino, kad trečiojo asmens, Valstybės saugumo departamento pažymoje nurodyti teiginiai ir duomenys apie mane, kuriuos paskelbė Seimas, būtent Seimo kanceliarija, neatitinka tikrovės, žemina mano garbę ir orumą“, – BNS sakė R.Šukys.
Taip buvęs politikas reagavo į šią savaitę priimtą Vilniaus apylinkės teismo sprendimą įpareigoti Seimą paskelbti paneigimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) apie jį pateiktos informacijos, nes ši neatitinka tikrovės.
Seimo kanceliarija ir VSD kol kas dar nenusprendė, ar skųs teismo sprendimą.
„Seimo kanceliarija šio klausimo dar nesvarstė, apsispręs, kai išnagrinės teismo sprendimą“, – rašoma BNS atsiųstame Seimo kanceliarijos atstovės Justės Radzevičiūtės-Laugalienės atsakyme.
„Valstybės saugumo departamentas įvertins teismo argumentus bei motyvus ir tada priims sprendimą “, – BNS sakė VSD atstovė Aurelija Vernickaitė.
Teismas įpareigojo Seimą per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, analogišku būdu, kaip buvo paskelbta informacija, paskelbti paneigimą.
R.Šukys teisme ginčijo žvalgybos informaciją, 2018 metais pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).
Šioje vėliau išslaptintoje informacijoje VSD mini R.Šukį kaip proceso dalyvį, kai koncerno „MG Baltic“ atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.
VSD teigė, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A.Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R.Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.
Jis minėtas ir kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį „MG Baltic“ siekiant laimėti statybų pirkimų sveikatos įstaigose.
Priimdama sprendimą dėl paneigimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo trijų teisėjų kolegija jį grindė trimis argumentais: Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, žinios, o ne nuomonės paskleidimu, taip pat tuo, kad nei Seimas, nei VSD neįrodė, kad paskleidė tikrus faktus.
Teismas savo sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje jau pateiktais išaiškinimais, kad NSGK priėmus sprendimą išviešinti ne tik savo išvadą, kurioje nėra duomenų apie ieškovą, bet ir VSD pažymą, komitetas prisiėmė atsakomybę už šių duomenų patikimumą.
Pasak teismo, Seimas, įkeldamas VSD pažymą į elektroninę sistemą, paviešino informaciją apie ieškovą. Teismo kolegija taip pat įvertino informaciją teikiančio subjekto ypatybes, informacijos gavėją ir tikslą, jos pavadinimą – „Dėl informacijos teikimo“, paskelbimo aplinkybes ir padarė išvadą, kad tai atitinka žinios, ne nuomonės kategoriją.
Teisėjai taip pat nustatė, kad paskelbti teiginiai žeidžia garbę ir orumą, nes juose R. Šukys pateikiamas kaip neteisėtą veiklą vykdantis subjektas – bendrovės „MG Baltic“ ir jos atstovų veikiamas asmuo, kurio buvimas tam tikruose postuose gali būti palankus koncernui.
Ši informacija Seimo NSGK teikta dėl to, kad jis atliko tyrimą dėl verslo poveikio politikai.
Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.
Vilniaus apygardos teisme trejus metus taip pat nagrinėjama „MG Baltic“ politinės korupcijos baudžiamoji byla. Koncernas „MG Baltic“ pernai vasarą pakeitė pavadinimą į „MG Grupė“.
