2018 08 22

R.Tamašunienė Australijos lietuviams: jaučiuosi persekiojama dėl savo tikėjimo

Į Australiją dalyvauti Okeanijos apaštališkojo gailestingumo konferencijoje komandiruota Seimo narė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė antradienį susitiko su Sidnėjaus lietuvių bendruomene. Susitikime ji gynė sprendimą vykti į Australiją ir sakė, kad jaučiasi taip, tarsi ją, krikščionę, persekiotų dėl jos tikėjimo.
Rita Tamašunienė
Rita Tamašunienė / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Su portalu 15min susisiekė susitikime dalyvavusi lietuvė Karolina, kuri neliko patenkinta renginiu. Anot jos, Seimo narė neparodė jokio susidomėjimo vietos lietuvių problemomis.

Daugiausia kalbėjo apie referendumą

Pasak Karolinos, informacija apie tai, kad Seimo narė susitiks ne tik su Melburno, bet ir su Sidnėjaus lietuvių bendruomene, buvo paskelbta tik praėjusios savaitės viduryje, Lietuvos žiniasklaidai paskelbus apie Seimo narės kelionę. Iš anksto su Sidnėjaus lietuvių bendruomene tai derinta nebuvo.

Antano Urbono nuotr. /Sidnėjaus lietuvių klubo bibliotekoje
Antano Urbono nuotr. /Sidnėjaus lietuvių klubo bibliotekoje

Pasirinktas laikas – antradienio pavakarys – taip pat daugeliui nebuvo patogus, todėl jaunų žmonių dalyvavo vos keli. Didžiąją susitikimo dalyvių dalį sudarė vietos lietuvių choro nariai, kuriems, pasak Karolinos, choro repeticija buvo perkelta į kitą dieną, kad galėtų dalyvauti renginyje. Į susitikimą su Seimo nare atvyko keliasdešimt žmonių.

Susirinkimo metu R.Tamašunienė daugiausia dėmesio skyrė dvigubos pilietybės ir referendumo problematikai.

„Tai labiau buvo monologas ir faktai, supažindinantys mus su tuo, kas šiuo klausimu vyksta Seime. Bet dėl dvidešimties pagyvenusių Australijos lietuvių, kuriems, tikiu, tai jau nebeaktualu, ir penkių jaunimo atstovų tikrai nėra pagrindo organizuoti tokius susitikimus. Informacijos galima susirasti kitais būdais“, – sakė Karolina.

Jos teigimu, į susirinkimą atėję jaunimo atstovai kėlė jiems aktualius klausimus – dėl nepasirašytos sutarties tarp Lietuvos ir Australijos pašto ir ilgo siuntų keliavimo laiko, dėl galimybės Australijoje gyvenančioms lietuvių poroms susituokus įgyti vienodas pavardes, dėl „Work and Travel“ programos statuso Australijoje.

Tačiau, pasak Karolinos, Seimo narė tvirtino, kad šie klausimai nėra jos sritis ir ji negali daug ko pasakyti.

„Suprantu, kad politikė čia neatvažiuoja spręsti visų mūsų problemų, bet garbingai įveikusi tokį atstumą, galėtų bent apsimesti, kad mūsų bėdos jai įdomios“, – apgailestavo Karolina.

Suprantu, kad politikė čia neatvažiuoja spręsti visų mūsų problemų, bet garbingai įveikusi tokį atstumą, galėtų bent apsimesti, kad mūsų bėdos jai įdomios.

Kalbėjo apie milijonus religinių turistų

Karolina su 15min pasidalino maždaug pusantros valandos trukusio susitikimo garso įrašu.

Iš jo girdėti, kad pagrindinės susitikimo metu aptartos temos buvo dvi: numatomas referendumas dėl dvigubos pilietybės ir R.Tamašunienės planai Australijoje pristatyti Vilnių kaip religinio turizmo traukos centrą.

Prieš kelionę po Seimo nario Lino Balsio įrašo „Facebook“ Lietuvoje atsirado nemažai abejojančių, ar R.Tamašunienė už Seimo pinigus turėtų vykti į religinę konferenciją Australijoje.

Kalbėdama su Australijos lietuviais, R.Tamašunienė gynė savo dalyvavimą renginyje, pasakojo, kad religinis turizmas – neišnaudotų galimybių sritis Lietuvoje, kurią ji čia pristatys.

„Religinis turizmas yra viena iš turizmo politikos Lietuvoje dalių, kuri, mano požiūriu, Lietuvoje yra neišnaudota pakankamai. Apie tai reikia kalbėti ne tik krikščionims, bet netgi racionalaus sprendimo ieškant, kadangi tai ir pinigai, ateinantys į Lietuvą, atkeliaujantys turistai. (...) Šis kongresas skirtas dar kartą akcentuoti ir parodyti, kad Vilnius piligrimų žemėlapyje yra unikali vieta. Būtent čia šv. Faustinai buvo regėjimai, apsireiškimai, ir būtent čia tikintieji ieško tų vietų, tų ištakų, būtent Vilnius yra gailestingumo sostinė, o ne Krokuva“, – prisistatydama susirinkusiems sakė R.Tamašunienė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Šv. Faustinos namelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Šv. Faustinos namelis

Sulaukusi klausimo apie L.Balsio kritiką bei Lietuvoje kilusią reakciją į jos kelionę, R.Tamašunienė teigė, kad į Australiją ją delegavo Seimo valdyba, kuri pasitikėjo jos kompetencija.

„Taip išėjo, kad kažkas pamanė, kad aš gal ne visai tinkamas asmuo. Bet jeigu kalbant apie temą, tai iš tikrųjų mano tema, kuo aš užsiimu Seime – religinis turizmas. Yra ir konferencijos organizuotos, ir paroda keliaujanti pristatyta, ta tema yra mano“, – sakė Seimo narė.

Ji pripažino Lietuvoje sulaukusi nemažai neigiamų reakcijų dėl savo vizito, bet sakė nenorinti jų per daug sureikšminti ir laikanti jas „patyčių kultūros“ apraiškomis.

„Pas mus patyčių kultūra labai madinga. Tokius šovinistinius, sakyčiau, elementus tame aš matau. Aš pripratusi prie to.

Pas mus patyčių kultūra labai madinga. Tokius šovinistinius, sakyčiau, elementus tame aš matau. Aš pripratusi prie to.

Bet aš vertinu, kad čia bendra tvarka, visada vyksta Seimo nariai, jei valdyba deleguoja. Sudaro planą, tu turi jį vykdyti. Tas vyksta pastoviai, į visas šalis. Australija turbūt tokia šalis, kur retai lankoma, kažkam atrodo, kad galėjo važiuoti kitas. Galbūt norėjo kitas“, – sakė R.Tamašunienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rita Tamašunienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rita Tamašunienė

Seimo narė teigė, kad kalbėti apie Dievo gailestingumo kultą ir kviesti piligrimus į Vilnių svarbu visur – nesvarbu vieta. Ji priminė, kad užsienyje panašiose konferencijoje jau dalyvavo ne kartą.

„Nesvarbi vieta, bet svarbu, kas bus kalbama. Tai pasklinda tarp tikinčiųjų, aš manau, kad tai yra geras dalykas. Ir mūsų arkivyskupas atvažiuos, kalbės kaip dvasininkas, kas yra slėpinys gailestingumo. Aš galėsiu kaip pasaulietis ir tikintis žmogus paraginti, kad verta aplankyti mūsų Lietuvą ir mūsų Vinių“, – kalbėjo R.Tamašunienė.

R.Tamašunienė minėjo, kad Australijoje susitiks ir su vietos lenkų bendruomenės atstovais, ragins juos, kuomet vyksta į piligrimines keliones į Europą, užsukti ir į Vilnių.

„Jiems įdomu religinis turizmas, jie ypatingai pamaldi tauta. (…) Ir iš čia jie keliauja į Medžiugorję, Krokuvą, Lurdą. Ir, pavyzdžiui, dabar australai su lenkais nori keisti maršrutą, pasirinkti ar Krokuvą, ar Vilnių. Tai aš, be abejo, sakau, kad Vilnių“, – sakė R.Tamašunienė.

Seimo narė minėjo neseniai dalyvavusi Seimo konferencijoje apie krikščionių persekiojimą pasaulyje. Ji teigė taip pat pasijutusi persekiojama.

„Kalbėta, kad krikščionys yra labiausiai persekiojami savo tikėjimo išpažinėjai pasaulyje. Aš taip pat jaučiuosi kažkodėl.

Kalbėta, kad krikščionys yra labiausiai persekiojami savo tikėjimo išpažinėjai pasaulyje. Aš taip pat jaučiuosi kažkodėl.

Pasijutau, nes jeigu kalbi ta tema, tai ji netinka, tu negali važiuoti, negali atstovauti. Aš taip nemanau. Manau, kad pasaulyje yra milijonai tikinčiųjų, ir jie atras Lietuvą, atras Vilnių, ir žinos, su kuo tai yra susiję“, – sakė R.Tamašunienė.

Dėl referendumo daug vilčių nesuteikė

Kalbėdama apie dvigubą pilietybę, R.Tamašunienė minėjo remianti dvigubos pilietybės idėją, tačiau, pasak jos, svarbu suprasti, kaip sudėtinga tai pasiekti.

Ji priminė, kad Konstitucijos nuostata, jog Lietuvos pilietis negali būti kitos valstybės piliečiu, gali būti keičiama tik referendumu, o pagal dabartinę situaciją reikėtų ne tik daugiau pusės Lietuvos piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau negu pusės balsų „už“.

Impossible. Tikrai neįmanoma misija, vertinant tai, kad paskutiniuose, pavyzdžiui, prezidento rinkimuose buvo aktyvumas šiek tiek daugiau nei 52 proc.“, – sakė R.Tamašunienė.

Pasak jos, Seimo sudaryta darbo grupė siūlo keisti referendumo įstatymą ir nuleisti kartelę – kad užtektų, jog teigiamai pasisakytų trečdalis balso teisę turinčių piliečių. Nors tai įtvirtinančius Referendumo įstatymo pakeitimus prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo, R.Tamašunienė minėjo, kad Seimo rudens sesijoje turbūt balsuos už tai, kad veto būtų atmestas.

Taip pat, sakė ji, rudenį Seimas kreipsis į Konstitucinį teismą, prašant išaiškinti, ar tokiu atveju, jei referendume dalyvauja ir nuomonę išreiškia 50 proc. balso teisę turinčių Lietuvos piliečių, referendumą galima laikyti įvykusiu.

Mato Miežonio / 15min nuotr./Konstitucinis Teismas
Mato Miežonio / 15min nuotr./Konstitucinis Teismas

R.Tamašunienė taip pat teigė, kad dabartinė referendumui siūloma formuluotė, pagal kurią Lietuvos pilietybės neprarastų „transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“ įgijęs pilietis, tikrai apima ir Australiją, ir, pavyzdžiui, Pietų Amerikos valstybes ar Pietų Afrikos Respubliką. Anot jos, referendumo kriterijus atitinka „draugiškos Lietuvai valstybės“.

„Nes lieka tos valstybės, kurios kelia grėsmę. Tų valstybių piliečiai dvigubos pilietybės turėti negalės. Be abejo, mes pirmiausia kalbame apie Rusiją ir kitas grėsmes keliančias valstybes“, – sakė R.Tamašunienė.

Seimo narė užsiminė, kad dalis lietuvių dvigubos pilietybės idėją vertina neigiamai, tačiau, jos teigimu, valstybė prieš referendumą piliečių švietimui skirs daug dėmesio, ir ji tikinti, kad dauguma Lietuvos piliečių dvigubai pilietybei vis dėlto pritars.

Vis dėlto suteikti vilties, kad referendumas tikrai įvyks ir bus sėkmingas, R.Tamašunienė nenorėjo.

„Aš viltingai noriu jus nuteikti, kad viskas geram kely. Bet gali būti taip, kad vis dėlto Konstitucinis teismas užblokuos sakydamas, kad nereikia ieškoti to, ko nėra Konstitucijoje, ten pasakyta aiškiai ir kitaip būti negali. Ir tada nieko nebus, reikėtų mums daugiau nei 50 procentų, turinčių balso teisę, pasisakymo už“, – sakė R.Tamašunienė.

Seimo narė kalbėjo ir apie internetinį balsavimą. Ji sakė, kad per 2019 m. vykstančius rinkimus internetinis balsavimas dar nebus įteisintas dėl su saugumu susijusių priežasčių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų