„Savivaldybės teikia poreikį ir sekasi pakankamai sudėtingai, nes nėra paprasta įvertinti, koks savivaldybės indėlis avarijos metu būtų“, – po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio žurnalistams sakė ministrė.
Jos pirmininkaujama komisija antradienį aptarė atnaujintą galimą blogiausią scenarijų įvykus nelaimei Astravo AE.
Vidaus reikalų ministrės teigimu, savivaldybėms sunkiausia įsivertinti esamą infrastruktūrą, turimas transporto priemones, skirtas galimai žmonių evakuacijai.
„Jos nežino, kiek priplanuoti, kokia imtimi, kokių konkrečiai priemonių – kas nori autobusą pirkti, kas dar kažkokių priemonių nori, taip pat paviršutiniškai vertiname tai, ką turime, nes turime ir mokyklinius autobusus, ir statinius, kuriuos galime, esant reikalui, apdangstyti ir ten saugiai palikti žmones“, – teigė R.Tamašunienė.
„Kai prašome pateikti poreikį (...), tai tokių improvizacijų yra daug“, – pridūrė ji.
R.Tamašunienė pridūrė, kad dviejų pasienyje su Baltarusija esančių savivaldybių pasiruošimas yra geras, tačiau reikėtų stiprinti žmonių informavimą, ypač apie jodo tablečių vartojimą.
Radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotoja Ramunė Stasiūnaitienė, šiuo metu laikinai einanti įstaigos vadovės pareigas, teigė, kad atnaujintame blogiausiame scenarijuje pakeista vienintelė sąlyga – vėjo greitis.
„Pakeitėme vienintelę sąlygą – vėjo greitį. Tada buvo jis 9–10 metrų per sekundę, o šįkart jis buvo dvigubai silpnesnis. Tai parodė, kad radioaktyvusis debesis, slinkdamas per Lietuvą, slenka lėčiau ir žmonės patiria kur kas didesnę apšvitą negu esant didesniam greičiui“, – per spaudos konferenciją pasakojo R.Stasiūnaitienė.
Jos teigimu, atlikus pastarųjų metų vėjo krypčių analizę, maždaug 40 proc. atvejų vėjas nuo Astravo AE pučia link Lietuvos .
„Bet kuriuo atveju Lietuvos teritoriją tai paliestų“, – teigė Radiacinės saugos centro vadovė.
Ji patvirtino, kad pastarosiomis savaitėmis radiacinis fonas ties Baltarusijos ir Lietuvos pasieniu yra nepakitęs.
Baltarusija branduolinę elektrinę stato 50 kilometrų nuo Vilniaus. Rugpjūčio pradžioje AE statanti Rusijos korporacija „Rosatom“ pradėjo branduolinio kuro įkrovimą į pirmąjį reaktorių.
Baltarusija skelbia, kad pirmąjį reaktorių prie šalies energetikos sistemos prijungti planuoja šių metų pabaigoje, o visa galia jis turėtų pradėti veikti 2021-ųjų vasarį.
