Tačiau, kaip sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė, politikams reikėtų rimtai pagalvoti prieš inicijuojant apkaltas. Anot jos, tai yra itin rimtas procesas ir taip besimėtant kaltinimais bei grasinimais diskredituojamas apkaltos procesas.
Prireikė pusės metų
Dar kovo mėnesį šalį apskriejo žinia, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariui M.Majauskui mesti kaltinimai nederamu seksualiniu elgesiu. Savo kaltę griežtai neigęs politikas dėl šmeižto kreipėsi į prokuratūrą, o partijos lyderis Gabrielius Landsbergis teisėsaugos paprašė ištirti paviešintą atvejį.
Tačiau „Info TV“, kuri pirmoji paskelbė apie galimą M.Majauską nederamą elgesį, atsisakius atskleisti jį apkaltinusios merginos tapatybę, ikiteisminis tyrimas dėl šmeižto buvo nutrauktas. Teisėsauga taip pat nusprendė nepradėti tyrimo dėl paties M.Majausko.
Visgi valdantiesiems toks scenarijus nepatiko ir S.Jakeliūnas, praėjus pusei metų nuo skandalo pradžios, ėmėsi inicijuoti konservatoriui apkaltą. Tokią iniciatyvą pasirašė 42 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) bei Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP) priklausantys parlamentarai.
Apkaltos pagrindu laikyta tai, kad besikreipdamas į prokuratūrą dėl šmeižto M.Majauskas darė spaudimą apie jo galimą elgesį prabilusioms merginoms bei diskreditavo Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos, kurios vadovu buvo, darbą.
Tačiau antradienį tik iš trečio karto pavyko nubalsuoti dėl apkaltos komisijos sudarymo. Pirmuosius du balsavimus vienodas skaičius Seimo narių pasisakė tiek už, tiek prieš tokį pasiūlymą. Tik balsuojant trečią kartą didžioji dalis parlamentarų pasisakė prieš komisijos sudarymą.
Tiesa, S.Jakeliūno tai nenuramino ir jis teigė toliau sieksiantis, kad apkaltos komisija būtų sukurta. Pats M.Majauskas ir jo partijos vedlys G.Landsbergis teigė, kad taip siekiama susidoroti su politiniu oponentu. Anot opozicijos atstovų, M.Majauskas, dirbantis Biudžeto ir finansų komitete, dažnai prieštarauja šio komiteto pirmininkui S.Jakeliūnui. Be to, Seimo rinkimų metu konservatorius vienmandatėje apygardoje nugalėjo „valstietį“.
Kaltina darius spaudimą
Dar nenurimus aistroms po M.Majausko apkaltos prabilta apie kito Seimo nario – P.Urbšio – apkaltą. Apie tai ketvirtadienį prakalbo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Jis ir Agnė Širinskienė paviešino slapta darytą Vyriausios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narių pokalbio įrašą, iš kurio esą galima suprasti, kad P.Urbšys darė spaudimą iš darbo atleisti vieną komisijos narių.
Įraše girdėti, kaip laikinuoju VTEK vadovu dirbęs Virginijus Kanapinskas ragina kitą komisijos narį M.Siaurį savo noru pasitraukti iš pareigų, kitaip šis bus atleistas. Taip pokalbyje girdimos tokios frazės: „R.Valentukevičius: Ir po mėnesio, po mėnesio klaus. Tai kas čia, Urbšys taip išdėstė?
V.Kanapinskas: Ir Urbšys, ir paskui pirmininkas, gi pas pirmininką.“
Nors įrašai buvo padaryti dar 2017 metais, „valstiečių“ lyderiai veiksmų ėmėsi tik dabar. Partijos vedlys R.Karbauskis iš karto pareiškė, kad visi VTEK nariai turi palikti pareigas, o P.Urbšiui turi būti inicijuojama apkalta.
„Pokalbio tarp VTEK narių išklotinė pilnai atskleidžia galimą poveikį, kurį VTEK nariams darė Seimo narys Povilas Urbšys, tuo metu vadovavęs VTEK kuravusiam Seimo komitetui. Manytina, jog tokia veikla yra nusikalstama, traktuotina kaip priesaikos sulaužymas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimas. Po Seimo pirmininko pasiaiškinimo dėl jo galimo dalyvavimo darant poveikį VTEK veiklai taps aiški jo galima atsakomybė.
Mane galima kaltinti viskuo, kurti įvairias istorijas, kurias bandoma pateikti kaip tikras, bet tai nepakeis fakto, fiksuoto garso įrašuose, kuris tampa nepasitikėjimo VTEK ir apkaltos Seimo nariui Povilui Urbšiui pagrindu”, – socialiniame tinkle rašė R.Karbauskis.
Gali sumenkinti apkaltos prasmę
MRU politologė R.Urbonaitė portalui LRT.lt sakė, kad apie naujas apkaltų iniciatyvas girdima itin dažnai. Anot jos, panašu, kad mėtytis apkaltų idėjomis politikams tapo tokiu įprastu dalyku, kaip pavalgyti pusryčius. Pasak R.Urbonaitės, patys politikai nors ir nevengia grasinti oponentams apkaltomis, dažnai kritiškai neįvertina, ar ji turi pagrindą, kiek ji yra pagrįsta ir kokia gali būti tokio proceso baigtis.
„Yra moralinis, politinis ir teisinis pjūvis. Apkaltai itin svarbus teisinis pjūvis, nes visgi Konstitucinis Teismas turi priimti sprendimą“, – sakė politologė. Komentuodama M.Majausko atvejį R.Urbonaitė teigė, kad tai panašu į manipuliavimą, bandymą sukelti šiokią audrą, įkąsti oponentams ir visuomenės dėmesį perkelti nuo „valstiečių“ ant konservatorių.
Tačiau trūkumu politologė vadino tai, kad politikai rimtai nebevertina apkaltos procedūrų ir inicijuodami jas rimtai to neapsvarsto. Anot jos, vien tai, kad S.Jakeliūnas, nepavykus sudaryti M.Majausko apkaltos komisijos, sakė, kad keis dokumento tekstą ir bandys dar kartą, rodo, kad tekstas turėjo trūkumų, nors jame išdėstytas pagrindas apkaltai.
„Gal visų pirma reikėtų tokius tekstus parengti labai apgalvotai, stipriai argumentavus, kad tas procesas nevirstų parodija. Mes tuoj pradėsime nebereaguoti į vienos ar kitos politinės grupės iniciatyvas rengti apkaltas. O apkalta, vis dėlto, yra labai rimtas procesas“, – komentavo R.Urbonaitė.
Jos teigimu, dabar šis instrumentas naudojamas pasitaikius menkiausiai progai, neįvertinus pagrįstumo ir nesuvokiant, kad tai ne tik politinis, bet ir teisinis procesas.
„Manau, kad tai parodo tam tikrą politikų neatsakingumą naudojant šį instrumentą. Turime suprasti, kad apkalta yra tada, kai kalbama apie šiurkščius Konstitucijos pažeidimus ir priesaikos sulaužymą. Tai nėra labai paprasta. Tad manau, kad toks politikų neįsigilinimas ir nebandymas apsvarstyti, o iš karto ėjimas į viešumą ir bandymas sukurti fejerverkus, tikrai nedemonstruoja solidumo. Taip galima sumenkinti pačią apkaltos procedūrą ir jos idėją bei prasmę“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
