Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės Linos Petronienės teigimu, šiemet varžytis dėl vietos Europos politikos arenoje siekia 19 partijų, iš kurių 10 dar privalo surinkti mažiausiai 10 tūkst. rinkėjų parašų iki balandžio 25 d.
Bet kokiu atveju, kandidatų, iš kurių rinkėjai galės rinktis, kiekis bus nemažas. Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė akcentuoja – šiuose rinkimuose svarbu bus ne tik aktyvus dalyvavimas, bet ir gebėjimas atpažinti tuos kandidatus, kurie gali atnešti destruktyvų poveikį Europos politiniam pasauliui ir Europos Sąjungai (ES).
„Turime suprasti, kad būsimų EP narių įtaka bus tiesiogiai susijusi su Lietuvos ir visos Europos ateitimi, todėl rinkėjų apsisprendimas turi būti apgalvotas“, – sakė politologė.
Anot jos, yra keli kriterijai, kurie rinkėjams gali padėti atskirti tikruosius problemų sprendėjus nuo tų, kurie siekia pelnyti politinį kapitalą iš populizmo.
Pirmiausia, svarbu atkreipti dėmesį į kandidatų pažadus, ypač jei šie skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa. Pavyzdžiui, pasisakymai už vienodą minimalų atlyginimą visoje Europoje“, – nurodė R.Urbonaitė.
Ji taip pat ragina būti budriems stebint, kaip kandidatai manipuliuoja faktų pateikimu ar netiesiogiai skleidžia melagingą informaciją. Toks elgesys dažnai nukreiptas į rinkėjų emocijas, siekiant išgauti palankumą be aiškaus plano, kaip įgyvendinti pažadus.
Trečia, anot politologės, reikėtų nagrinėti kandidatų praeitį ir įsipareigojimus, ypač jų dalyvavimą EP darbe.
„Nepabijokite užduoti klausimą, kokiuose EP komitetuose kandidatai norėtų dirbti, prie kokių EP frakcijų planuotų jungtis. Jų atsakymai suteiks aiškesnį vaizdą apie jų tikruosius interesus ir galimybes tesėti pažadus“, – įvardijo R.Urbonaitė.
Kad artėjantys EP rinkimai yra itin svarbus politinis įvykis, kurio rezultatai turės ilgalaikį poveikį visai Europai, pritaria ir EP atstovo spaudai pavaduotoja Delphine Colard. Ji pabrėžia, kad šie rinkimai taps tikru demokratijos išbandymu, todėl labai svarbu skatinti rinkėjus suprasti jų balsų svarbą ir EP įtaką kasdieniam europiečių gyvenimui.
Pagrindiniai pavojai
Kalbėdama apie rinkėjų informuotumo ir budrumo didinimą prieš birželio 6–9 d. vyksiančius EP rinkimus D.Colard taip pat akcentavo žiniasklaidos vaidmenį informuojant visuomenę, ypač atsižvelgiant į tai, kad dezinformacija ir priešiškų šalių informacinės atakos daro vis didesnę įtaką rinkimų procesui.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas dr. Nerijus Maliukevičius, žvelgdamas į artėjančius EP rinkimus, pastebi, kad išties gyvename iššūkių laikotarpyje, kuris yra neatsiejamas nuo globalių diskusijų ir kišimosi į demokratijos procesus.
Jis tvirtina, kad informacinėje erdvėje vyksta intensyvi kova, kurioje chaosas, netikros naujienos ir manipuliacija tampa įrankiais, skirtais supriešinti žmones, šalis ir kelti pasitikėjimo demokratija krizę.
Politologas pabrėžia – šioje kovoje svarbu ne tik atpažinti grėsmes, bet ir imtis veiksmų joms neutralizuoti, pasitelkiant vadinamąjį „prebunkingą“ – išankstinį apsisaugojimą nuo dezinformacijos, kuris turi tapti vienu iš svarbiausių institucijų uždavinių.
Be to, N.Maliukevičius atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos atliktą tyrimą, kuriame išskirti penki pagrindiniai informacinės įtakos veiksniai: informacijos vartojimo manipuliavimas, balsavimo galimybių komplikavimas, atakos prieš kandidatus ir partijas, pasitikėjimo demokratijos sistema mažinimas bei kibernetinių atakų grėsmė.
„Šie veiksniai rodo, kad informacinės atakos yra įvairiapusiškos ir reikalauja kompleksinio bei apgalvoto atsako“, – pabrėžia politologas.
Politikos apžvalgininkai 2024 metus vadina „super rinkimų metais“. Suskaičiuota, kad pasaulyje šiais metais vyko ar vyks daugiau nei 60 rinkimų, kuriuose balsuoti teisę turi daugiau nei 2 mlrd. žmonių. Informacinių karų ekspertų manymu, tai tikras saldainis tokioms šalims kaip Rusija, kurios skiria didžiules lėšas, siekdamos paveikti demokratinių rinkimų rezultatus.
