Taip jis kalbėjo antradienį Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrams paskelbus apie ketinimus pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.
„Mes turime labai aiškius planus, kontrmobilumo parkai sudėlioti, (...) žinome, per kiek laiko įrengsime įtvirtinimus, jei to reikėtų, jei situacija pasikeistų“, – žurnalistams Seime sakė R.Vaikšnoras.
„Jeigu būtų grėsmė, pirmiausia, reikėtų sustabdyti tą priešą. Geriausias stabdymas yra kontrmobilumo priemonės, o jas sudaro eilė priemonių, pradedant barjerais, grioviais ir, aišku, minavimas, tai yra kompleksas priemonių“, – kalbėjo jis.
Kariuomenės vadas neatskleidžia, kaip galėtų atrodyti pasienio minavimas.
„Viską, ką mes padarysim, jūs nesužinosit“, – kalbėjo R.Vaikšnoras.
Jis pabrėžė, kad Otavos konvencija draudžia vadinamąsias „kvailas minas“.
„Visos, kurios yra išmanios minos, mes turime sandėliuose, jos po truputį ateina, tos pačios prieštankinės minos“, – teigė R.Vaikšnoras.
Praėjusį penktadienį Vilniuje vyko „Minų diena“, kur nacionaliniai gamintojai pristatė savo galimybes gaminti šiuos sprogmenis, R.Vaikšnoras sako, kad tai šalies viduje gamintis minas būtų labai naudinga, nes tai leistų išvengti ilgų tiekimo grandinių.
„Aš visada skatinu tą dalyką, kad mūsų nacionalinė gynybos pramonė galėtų padėti pasigaminti patiems“, – kalbėjo jis.
Sprendimams šalims trauktis iš Otavos konvencijos dar turės priimti šalių parlamentai.
Bendrame ministrų pareiškime teigiama, jog saugumo padėtis regione „iš esmės pablogėjo“, o karinės grėsmės NATO valstybėms narėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija, „labai padidėjo“.
Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
Lietuva Otavos konvenciją ratifikavo 2003 metais.
Šalis neseniai pasitraukė ir iš tarptautinės konvencijos, draudžiančios kasetinius šaudmenis.
