„Mes buvome sutarę, kad vis tik 2016 metų biudžeto įstatymo neliečiame, kadangi tai iš esmės jau nebe Vyriausybės, o Seimo kompetencija. Su tuo lyg ir profsąjungos buvo sutikusios. Dabar ministerija atneša vėl tą patį. Žinau išankstinę Finansų ministerijos nuomonę, kad jie nenorėtų dar metų pradžioje planuoti peržiūrėjimo“, – artėjant kitos savaitės deryboms su profesinėmis sąjungomis BNS sakė R.Vaitkus.
„Džiaugiuosi, kad profsąjungos iš tikrųjų mąsto labai racionaliai, kad jos yra labai konstruktyvios, ir tai, kad streikas šią savaitę neįvyko, rodo, kad jos iš tikro supranta padėtį valstybėje ir kartu nori geresnio darbo užmokesčio. Visi šito nori, tik skiriasi mūsų paieškos keliai. Profsąjungos ir Vyriausybės kanceliarija pasisako už racionalesnį būdą, tuo metu Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktame projekte įžiūriu šiek tiek priešrinkiminių politinių nuostatų“, – aiškino jis.
Anot R.Vaitkaus, ankstesniuose derybų posėdžiuose kalbėta apie efektyvesnį jau skirtų lėšų panaudojimą, o ministerijos programoje tai neatsispindi, todėl ji yra „labai rimtai peržiūrėtina“.
„Krenta į akis, kad Švietimo ir mokslo ministerija remiasi tuo pačiu principu, kad į sistemą reikia įlieti pinigų, tačiau nieko nepasakoma apie tai, kaip būtų galima taupyti lėšas, kurios patenka į sistemą. Pavyzdžiui, iš tų pačių mokinio krepšelio lėšų finansuojami mokyklų vadovų atlyginimai, kai kurie jų atlyginimų dydžiai netgi šokiruoja, tai rodo, kad sistemoje iš tikro yra dar rezervų. Juolab, kad jeigu mes žiūrėsime į moksleivių skaičiaus pokytį ir lyginsime jį su mokytojų skaičiaus pokyčiu, labai aiškiai matysime, kad moksleivių mažėja sparčiau negu mokytojų“, – dėstė R.Vaitkus.
Tuo metu Darbo partijos atstovai laikosi nuomonės, kad sistemai reikia skirti papildomų lėšų. Tai numatyta Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) parengtame naujame plane dėl mokytojų algų didinimo. Kitaip nei ankstesnis ministerijos siūlymas, programa išdėstyta per penkerius, o ne per trejus metus, tačiau kaip ir anksčiau, taip ir dabar siūloma šiemet programą finansuoti peržiūrint 2016 metų biudžetą.
Pagal naująjį algų didinimo plano variantą, nuo 2016 metų rugsėjo pedagoginių darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai būtų didinami vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo auklėtojų – 6,5 procentais. Tam reikėtų 4,8 mln. eurų. 2017 metais siūloma minėtus koeficientus pedagogams kelti atitinkamai 7 proc. ir 17 procentų. 2018 – 2020 metais šie koeficientai darželių auklėtojams kiltų 10 proc., kitiems pedagogams – 5 procentais. Iki 2021 metų pedagoginių darbuotojų atlyginimas vidutiniškai padidėtų 25 procentais, palyginti su darbo užmokesčiu, gautu iki 2016 metų rugsėjo 1 dienos.
Su profsąjungomis naują ministerijos parengtą planą šią savaitę aptarė A.Pitrėnienė bei Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Vydas Gedvilas, pažadėjęs pedagogams, jog Darbo partijai formuojant Politinės tarybos darbotvarkę bus įtrauktas mokytojų algų klausimas.
„Gali atsirasti galimybė peržiūrėti biudžetą, jeigu gerai renkami mokesčiai, gerai pildomas biudžetas. Galima peržiūrėti liepos mėnesį, kodėl gi ne?“, – BNS po susitikimo su profsąjungomis sakė V.Gedvilas.
„Mes pasisakome už tai, kad šitas klausiams būtų svarstomas Politinėje taryboje. Nepasisakome griežtai, ultimatyviai, kad būtinai reikia peržiūrėti biudžetą. Švietimo ministerija turės pateikti savo realias galimybes surasti lėšų iš vidinių rezervų, galbūt koalicijos partneriai tuos rezervus matys šiek tiek kitaip, o jeigu tų rezervų iš tikrųjų pas juos nėra, kaip teigia Švietimo ministerija, turės įsijungti Finansų ministerija ir visa Vyriausybė. Tam ir reikia svarstyti Politinėje taryboje, kad nebūtų primityvokai mėtomasi“, – BNS sakė Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.
Sausio pradžioje ministerija buvo pateikusi kitokį mokytojų algų didinimo planą. Pagal ankstesnį variantą, per trejus metus pedagoginių darbuotojų atlyginimas vidutiniškai padidėtų 15 proc., palyginti su darbo užmokesčiu, gautų iki 2016 metų rugsėjo 1 dienos. Šioms gairėms Finansų ministerija jau pateikė neigiamą išvadą – ji pabrėžia, kad pinigų didesnėms algoms reikėtų rasti ne didinant finansavimą švietimui, o „labiau optimizuojant išlaidas švietimo sistemos srityje“.
Atlyginimų mokytojams didinimas numatytas ir nuo 2016 metų sausio. Anot ministerijos, mažiausiai uždirbantiems – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – darbo užmokestis kyla iki 7 proc., pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams atlyginimai didėja 5 proc., visiems kitiems – 3 procentais. Nuo sausio 1 dienos 34 eurais didėja mokinio krepšelis – iki 1014 eurų.
Siekdami didesnių algų ir kitų pertvarkų pedagogai gruodį rengė įspėjamuosius streikus. Streikai planuoti ir sausį, tačiau jų atsisakyta. Naujas derybų dėl streiko reikalavimų raundas suplanuotas ateinantį trečiadienį.
