Portalo LRT.lt redakciją pasiekė informacija, kad vienoje iš Mažeikių rajono mokyklų kyla problemų dėl mokytojų etatinio darbo apmokėjimo įvedimo. Žurnalistė, besidominti šia tema, gavo mokytojų atstovų pasirašytus ir Mažeikių savivaldybei išsiųstus skundus, kuriuose nurodoma, kokios problemos kyla mokykloje, prašoma imtis veiksmų, kad situacija būtų taisoma.
LRT.lt žurnalistė kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybę, nes ji yra mokyklos steigėja. Elektroniniu paštu išsiųstame laiške buvo nupasakojama, kas rašoma mokytojų skunduose bei užduodami klausimai apie tai, ką savivaldybės atstovai žino apie mokyklos situaciją, kaip reaguojama į mokytojų skundus, ar ketinama imtis kokių nors veiksmų, kad situacija būtų sprendžiama.
Į žurnalistės laišką atsakė Mažeikių savivaldybės bendrojo skyriaus specialistė, teigdama, kad: „Negalime Jūsų prašymo registruoti ir nagrinėti, nes jis nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.“ Pakartotinai paprašius savivaldybės komentaro ir dar kartą nurodžius, kad kreipiasi ne rajono gyventojas, o žiniasklaidos priemonės atstovas, iš savivaldybės vėl buvo gautas atsakymas, kad atsakyta į klausimus nebus, nes „teisės aktuose nenumatyta kitokių nuostatų, kuriomis remiantis žurnalistai galėtų teikti prašymus raštu tiesiogiai ar atsiųsti paštu, arba prašymo ar skundo skaitmenine kopija, atsiųsta faksu ar elektroniniu paštu, nepasirašytus ir kai nėra galimybės kitaip patikrinti prašymo autentiškumo.“
Žurnalistei dar kartą su paaiškinimu besikreipus į kitą to paties Mažeikių savivaldybės skyriaus specialistę, vėl buvo gautas atsakymas, kad laiškas turi būti pasirašytas elektroniniu parašu ir pakartota informacija, nurodyta anksčiau.
Pažeidžia konstitucinę laisvę
R.Valatka įsitikinęs, kad toks Mažeikių savivaldybės elgesys yra dviejų – 25 ir 44 – Konstitucijos straipsnių pažeidimas.
„Konstitucijoje įtvirtinta, kad cenzūra yra draudžiama, ir negalima kliudyti rinkti informacijos bet kam, ne tik žurnalistams. Bet kuris pilietis turi teisę gauti informaciją, tad apie reikalavimą įrodyti autentiškumą nėra kalbos. Kitaip sakant, jei laiškas parašytas lietuviškai, tikėtina, kad žmogus yra Lietuvos pilietis. Konstitucija yra pažeidžiama pačiu juodžiausiu principu“, – kalba R.Valatka.
Savo ruožtu Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius pastebi, kad tokia situacija nėra visiškai išskirtinė – panašių pasitaiko tuomet, kai institucija vengia atsakymo.
„Paprastai formalių procedūrų reikalaujama tada, kai nenorima, vengiama atsakyti. Tačiau pati įstaiga turėtų būti suinteresuota viešinti savo veiklą, net neatsižvelgdama, kas atsakymus į klausimus skaitys – konkretus žurnalistas ar visuomenė. Įstatymas įpareigoja valdžios institucijas būti atviras. Formalizuotos biurokratinės procedūros dažniausiai yra susijusios su nenoru komunikuoti“, – sako D.Radzevičius.
Tačiau R.Valatka pabrėžia – visiškai nėra skirtumo, koks yra klausimas, į jį privalo būti atsakyta: „Jie ne savo biznelį daro savivaldybėje, o gyvena už mokesčių mokėtojų pinigus, tad ar klausimas patogus ir paprastas, ar sudėtingas ir nepatogus, jie turi į jį atsakyti.“
Pasak D.Radzevičiaus, poreikis identifikuoti asmenį institucijoms kyla nebent tais atvejais, kai kreipiamasi dėl konkrečių asmens duomenų. Tuomet, anot pašnekovo, institucija privalo įsitikinti, kad informacijos neatskleidžia tretiesiems asmenims, tačiau tokioms užklausoms, su kokiomis kreipėsi žurnalistė, pakanka laiško iš darbo el. pašto dėžutės su nurodytais žurnalisto kontaktais.
„Mano įsitikinimu, to visiškai pakanka. Bet koks sveikai mąstantis žmogus jums pasakys, kad visa kita – pertekliniai dalykai ir iš įstatymo niekaip neišplaukia“, – kalba jis.
Siūlo kreiptis į teismą
Žurnalistų sąjungos pirmininkas tokiais atvejais sako visuomet rekomenduojantis informuoti įstaigos vadovus apie tai, kad jų įstaigoje bujoja biurokratizmas.
„Kadangi už valstybės ir savivaldos institucijų veiklą yra atsakingi Seimo kontrolieriai, jų įstaigą taip pat reikėtų informuoti apie tokius atvejus. Trečias dalykas, kuris yra svarbiausias tokiose situacijose, nors paminiu jį paskutinį – viešinti jas. Visuomenė turi žinoti, kaip dirba valdžios institucijos – atvirai, ar kažką nuo žmonių slepia, vengia atsakyti.
Neatmesčiau galimybės kritiniu atveju kreiptis ir į administracinį teismą, išsireikalauti informacijos, kurios nenorima suteikti“, – teigia D.Radzevičius.
Teismais priminti institucijoms, kad Lietuva yra teisinė valstybė rekomenduoja ir R.Valatka.
„Tokia praktika ateina nuo pat viršaus – ministras pirmininkas vienu įrašu įrodė, kad jis irgi pažeidinėja tuos pačius du Konstitucijos straipsnius, ir jam dėl to nėra gėda. Jei žmonės mato, kad komitetų pirmininkai, Seimo pirmininkai, pavaduotojai atsisako eiti į laidas, nes jiems nepatinka žurnalistas, rajonuose valdininkai labai greitai susigaudo, kad tai nėra nusižengimas, taip elgtis galima ir tai nebus baudžiama.
Turbūt teismas yra vienintelė priemonė priminti, kad Lietuva yra teisinė valstybė, kurioje ne valdininkas sprendžia, atsakinės jis į klausimus ar ne“, – kalba R.Valatka.
Meras imasi už galvos
LRT.lt pavyko susisiekti su Mažeikių rajono meru Antanu Teniu. Meras patikino nieko nežinojęs apie savivaldybės bendrojo skyriaus specialisčių komunikaciją su žurnaliste bei atsisakymą patekti savivaldybės komentarą, žurnalistei savo tapatybės nepatvirtinus kvalifikuotu elektroniniu parašu.
„Atsiprašau už mūsų specialistus, kurie nepateikė atsakymo. Įvyko kažkoks nesusipratimas. Tai nėra įprasta atsakymų žiniasklaidai pateikimo tvarka savivaldybėje. Mūsų vidiniame reglamente yra numatytas poreikis identifikuoti asmenį tais atvejais, kai sulaukiame įvairių anoniminių skundų, specialistės kažkodėl nutarė tokią tvarką pritaikyti šioje situacijoje“, – sako Mažeikių meras.
