„Tokios derybos yra logiškas pastarosios savaitės procesų rezultatas. Jau iš reakcijų po antrojo rinkimų turo buvo galima prognozuoti, kad Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai susikalbėti bus sudėtinga. Vieną pagrindinių vaidmenų tam atliko tai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo daugiau vietų Seime, smarkiai daugiau. Jeigu būtų apylygiai, ta bendravimo dinamika būtų visai kitokia“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius.
„Kadangi Tėvynės sąjunga nėra įpratusi būti mažesnio vaidmenyje, tai ta nauja situacija buvo netikėta ir ją dar paaštrino gana kategoriškas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio kalbėjimas galimiems koalicijos partneriams“, – pridūrė jis.
Nepaisant to, kad socialdemokratai taip pat nėra pratę būti mažesnio koalicijos partnerio vaidmenyje, šįkart jie turi mažiau ambicijų dėl to, jog Seimo rinkimuose užėmė tik trečią vietą, tvirtino R.Vilpišauskas. Pasak eksperto, valdančiajai partijai pasitraukti į opoziciją taip pat yra „nemalonus procesas“.
Politologas teigė, kad „valstiečiai“ ir socialdemokratai taip pat gali suderinti ekonominę politiką.
Pasak R.Vilpišausko, šių partijų koalicija galėtų turėti „santūrią“ prezidentės Dalios Grybauskaitės paramą arba bent jau jos „nesipriešinimą“.
Socialdemokratai penktadienį nusprendė derėtis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dėl valdančiosios koalicijos formavimo.
„Visgi didesnės paramos tokia koalicija veikiausiai negalėtų tikėtis, nes apie permainas kalbėti bus sudėtingiau dėl to, kad socialdemokratai tokioje koalicijoje yra pokyčių tikimybę mažinantis veiksnys“, – sakė ekspertas.
Socialdemokratai penktadienį nusprendė derėtis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dėl valdančiosios koalicijos formavimo. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad derybos gali prasidėti pirmadienį ir užtrukti savaitę.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga per Seimo rinkimus užsitikrino 56 parlamentarų mandatus iš 141, konservatoriai Seimo rinkimuose iškovojo 31 mandatą, socialdemokratai – 17 mandatų. Liberalų sąjūdis laimėjo 14 mandatų. Po aštuonis mandatus teko Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai bei partijai „Tvarka ir teisingumas“.
Kadangi vienas „tvarkietis“ į Seimą kandidatavo kaip save išsikėlęs kandidatas, „tvarkiečių“ Seime greičiausiai bus devyni. Du mandatus laimėjo Darbo partija, po vieną – Lietuvos žaliųjų partija, Centro partija bei partija „Lietuvos sąrašas“. Dar vieną mandatą gavo save išsikėlęs buvęs „darbietis“ Darius Kaminskas.