Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Sauliaus Skvernelio pagrindinėmis klaidomis nurodė jo neapsisprendimą būnant tarp Vyriausybės vadovo ir jos politikos kritiko, taip pat pareiškimus apie traukimąsi iš valdžios pralaimėjus rinkimus.
„Sakyčiau, kad tų, kas pateko į antrąjį rinkimų turą, rezultatus turbūt labiausiai paaiškina jų asmeninės savybės. Nemanau, kad tai susiję su ideologinėmis šitų kandidatų nuostatomis ir dėl to daryti apibendrinimus, ką ideologine prasme rodo šis balsavimas, man atrodo, nebūtų tinkama. Tiems, kas balsavo už I.Šimonytę, svarbiau buvo jos autentiškumas, tiems, kas balsavo už G.Nausėdą – jo reprezentatyvumas, bet ne tai, kaip jie save pristato ideologine prasme“, – pirmadienį BNS surengtoje spaudos konferencijoje Vilniuje tvirtino R.Vilpišauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad rinkėjų palaikymas I.Šimonytei ir G.Nausėdai rodo, jog „du trečdaliai balsavusių Lietuvos rinkėjų pasisako už dabartinės užsienio ir saugumo politikos tęstinumą“.
„Sakyčiau, galima daryti tokią išvadą. Tie, kurie aršiausiai kritikavo dabar vykdomą politiką, surinko gana mažai balsų (...). Manau, teigiamas ženklas, kad pasirinkta ne konfliktiška politika, o tie kandidatai, kurie akcentuoja dialogo būtinybę“, – tvirtino politologas.
Kalbėdamas apie galimą rinkimų laimėtoją, jis tvirtino, jog abiejų kandidatų „šansai yra labai panašūs“.
„Daug ką gali lemti tai, kaip abu kandidatai elgsis artimiausiomis savaitėmis ir, sakyčiau, kad Gitanas Nausėda iki šiol yra padaręs daugiau klaidų rinkiminės kampanijos metu nei Ingrida Šimonytė, ir klausimas, ar jis pasimokė iš tų klaidų, ar ne“, – tvirtino politologas.
S.Skverneliui pakenkė ultimatumas dėl valdžios
S.Skvernelio pralaimėjimą R.Vilpišauskas aiškino tuo, kad jis konkuravo dėl gana panašių rinkėjų su tais kandidatais, kurie save ir pristatė kaip alternatyvą dabar vykdomai politikai.
Politologas taip pat įžvelgė prieštaravimų S.Skvernelio rinkimų kampanijoje, kada jis būdamas valdžioje „bandė ir kritikuoti valdžią“ ir „tarsi neapsisprendė, ar jis yra kritikas vykdomos politikos, ar jis yra premjeras, kuris jau gali girtis tuo, ką Vyriausybė padarė per dvejus metus“.
„Stebint devynių kandidatų debatus, buvo gana akivaizdu, kad Saulius Skvernelis prarado tą kritiko vaidmenį, bet tuo pačiu neatrado gerų darbų padariusio politiko vaidmens“, – dėstė jis.
Politologas taip pat pažymėjo, kad S.Skverneliui galėjo ne padėti, o pakenkti jo siekis prieš pat rinkimus pritraukti įvairių politikų, taip pat ir prieštaringai vertinamų, paramą, bei pareiškimai, jog rinkimus pralaimėję „valstiečiai“ trauksis iš valdžios.
„Rinkėjai nepalaiko to konflikto, kurį ir mėgino panaudoti kaip rinkimų strategiją paskutinėmis rinkimų kampanijos dienomis Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, jos vadovas bei pats ponas S.Skvernelis. Tai, sakyčiau, nepadėjo jam, o galbūt ir pakenkė“, – tvirtino R.Vilpišauskas.
Jo nuomone, jei „valstiečiai“ rodys „tokią konfliktinę laikyseną“, tai gali pakenkti ir jų rezultatams Europos Parlamento bei būsimuose Seimo rinkimuose. Jis neatmetė įvairių galimų politinių scenarijų, įskaitant pirmalaikius Seimo rinkimus, galimą nuomonių išsiskyrimą pačioje „valstiečių“ frakcijoje.
„Turbūt matysime skirtingas jėgas, veikiančias tiek telkimosi, tiek išsiardymo kryptimi. Kuri nugalės, žinoma, pasakyti sudėtinga, bet kad yra skirtingų nuomonių, jau galima pastebėti“, – kalbėjo jis.
R.Vilpišausko nuomone, „valstiečiai“ gali įvertinti, kad mažėjant rinkėjų paramai, pirmalaikiai Seimo rinkimai jiems būtų naudingi, nors jie gali būti naudingi ir konservatoriams.
„Išskaičiavimas, matyt, yra toks, kad reikia naudoti visas priemones, įskaitant ir kitų partijų įstūmimą į sudėtingą situaciją, kada reikia galvoti, kaip formuoti koaliciją ir neprarasti reitingų, kad iškovotų kuo daugiau vietų kitame Seime“, – kalbėjo politologas.
Kartu jis pažymėjo, jog S.Skvernelis turi nemažą rinkėjų palaikymą ir ragino neskubėti prognozuoti jo politinės karjeros pabaigos: „Aš jį matyčiau kaip kitų Seimo rinkimų dalyvį, o kokiame amplua, kol kas sunku prognozuoti“.
R.Vilpišauskas taip pat mano, kad stipriam I.Šimonytės palaikymui Vilniuje ir užsienyje įtakos turėjo jaunimo balsai, taip pat partinis palaikymas. Jis sako, kad aktyvesnis I.Šimonytės rėmėjų dalyvavimas gali nulemti geresnius konservatorių ir kitų tradicinių partijų rezultatus Europos Parlamento rinkimuose.
„Jei nebūtų antro turo prezidento rinkimų, manau, kad daug mažiau žmonių ateitų ir į Europos Parlamento rinkimus. Tai veikiausiai, mano nuomone, yra naudinga vadinamosioms tradicinėms partijoms“, – aiškino politologas.
Jis prognozavo, kad I.Šimonytei gali pavykti mobilizuoti socialdemokratų rinkėjus, kuriems gali pasirodyti nepatraukli konservatyvi G.Nausėdos pozicija.
Naujausiais duomenimis, pirmajame prezidento rinkimų ture 2860 balsais pirmauja opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų iškelta Ingrida Šimonytė, ji surinko 31,15 proc. balsų. Už nepriklausomą kandidatą G.Nausėdą balsavo 30,95 proc. rinkėjų.
