– Pradžioje vieno mūsų Lietuvos politiko citatos: „Valstiečiai klimpsta dumble“, „LVŽS yra ne partija, o „gandragalvių“ judėjimas. Jie neturi tikslinių vertybinių interesų, visiškai neprisiima atsakomybės už tai, kas šiandien vyksta valstybėje.“ Ar atpažįstate citatas?
R.Žemaitaitis: Daugiau mažiau taip.
– Kieno jos?
R.Žemaitaitis: Jeigu pagal „gandragalvius“, tai mano turėtų būti.
– Ir kas atsitiko, kad su tais, kuriuos dar neseniai vadinote „gandragalviais“, šiandien pasirašėte frakcijų bendradarbiavimo sutartį?
R.Žemaitaitis: Tai yra natūralus dalykas, jeigu pažiūrėsite kontekstą, dėl ko buvo pavadinti „gandragalviais“. Tai todėl, kad buvo priiminėjami įstatymai, jie buvo priiminėjami buldozeriu. Mano įsitikinimu, visuomenei tai nėra priimtina. Su visuomene nebuvo išdiskutuotas tas pats Alkoholio kontrolės įstatymas, Sveikatos gydymo įstaigų priežiūros reforma.
Nepasakyčiau, kad pasikeitė. Sakyčiau, kad pats viduje psichologiškai pradedi tuos dalykus dėlioti: ar, būdamas opozicijoje, daugiau įgyvendinti savo programines nuostatas, ar, būdamas dalinai valdančiojoje daugumoje, bet Seime, prieš priimant teisės aktus, įstatymus, tu gali daryti įtaką arba bendradarbiauti ir tartis dėl priimamų teisės aktų. Tai po 2–3 mėnesių diskusijų viduje pribrendo tas žingsnis pamėginti pažiūrėti, kaip sektųsi paremti valdančiąją daugumą parlamente.
– Ponas Justas Džiugelis irgi sakė, kad perlipo per save ir atsiprašė pono Ramūno Karbauskio už tai, kad anksčiau jį išvadino „patologiniu melagiu“, bet jam tas nepadėjo. Su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija jam teko atsisveikinti. Jūs nebijote panašaus likimo?
R.Žemaitaitis: Tai yra du skirtingi dalykai. Mes turime politinę partiją, mes nedalyvaujame su jais rinkimuose. Mes pasirašėme šiandien bendradarbiavimo sutartį, dar kartą sakau, parlamentinę. Mes jokių ryšių su Valstiečių ir žaliųjų frakcija bei partija neturime. Aš šiek tiek kitaip žiūriu į šitą dalyką – manau, kad atėjimas mūsų ir prisijungimas prie dabartinės faktinės daugumos gal leis labiau išgirsti tai, ką mes norime. Šiandien, kai buvo svarstomas tas pats prezidentės sveikatos priežiūros įstaigų veto, – mes aiškiai pasakėme praėjusią savaitę, kad toks įstatymas negali būti priimtas, kad reikia peržiūrėti sveikatos gydymo įstaigose esančią situaciją, bet jis negali būti stumiamas buldozeriu.
– Pone Landsbergi, kaip Jums atrodo, dabar daugiau buldozerio, daugiau veiksmingumo Seime bus?
G.Landsbergis: Daugiausia pasako ministro Aurelijaus Verygos šypsena priėmus prezidentės veto ir sakant: „Na, mes atnešime dar griežtesnį įstatymą, kuris suteiks dar daugiau galių ministrui, ir bus uždarinėjamos ligoninės regionuose, ir niekas čia nesustos.“ Akivaizdu, kad valdantieji į „Tvarką ir teisingumą“ tikrai žiūri ne kaip į partnerį, iš kurio semsis kokių nors idėjų, programinių nuostatų, kurias sieks įgyvendinti. Manau, yra tiesiog už kokius pažadus, turbūt už pažadą reanimuoti Rolandą Paksą arba galbūt dar kokį nors kitą pragmatinį politinį tikslą ir tiesiog papildomų balsų nusipirkimas.
Tam, kad nekiltų tokia sumaištis, kokia buvo kilusi, kai patys valstiečių žmonės, suprasdami, kad sprendimai turbūt nėra patys išmintingiausi, staiga pradeda dreifuoti. Dabar galima juos pastatyti į eilę ir pasakyti: „Štai Remigijus Žemaitaitis, Petras Gražulis ar dar kurie kiti balsuos taip, kaip reikia.“ Prie to paties, kaip ir minėjote, J.Džiugelį išmetame iš frakcijos, pažeminame, nustumiame – tokia diktatūrinė sistema, kuri dabar susiformavusi Seime. Kita vertus, suprantu ir Remigijaus poziciją, mes tikrai nemenkai bendravome būdami drauge opozicijoje ir turėjome bendrų laimėtų kovų, bet suprantu, kad jo kolegos partijoje atrado svertų prispausti ir prilaužti taip, kad jų politinė ateitis yra svarbesnė negu Remigijaus vadovaujamos partijos frakcija Seime.
– Pone Žemaitaiti, ar yra tokių susitarimų?
R.Žemaitaitis: Ne, čia noriu padėti tašką. R.Žemaitaitis niekada nekėlė klausimo ir niekada nekels. Tai nėra frakcijos reikalas, tai yra Vyriausybės ir kaip jie nori tai įgyvendinti. Aš dar kartą pakartoju į eterį viešai, kad Seimas turi suteikti galimybę jam kandidatuoti į Seimo rinkimus. Čia yra Seimo apsisprendimo teisė. Šiandien tokio apsisprendimo ir teisės aš nematau, balsų tikrai nebus. Kad frakcijoje ir partijoje yra skirtingų nuomonių, ką mano kolega sako, – taip, jų yra labai daug. Mūsų merai, administracijos sektoriuje dirbantys žmonės regionuose – jie irgi mato pliusą dalyvauti valdančiojoje daugumoje, nes tai vis dėlto yra ir investicijos, ir „vipai“, ir galimybės eiti kalbėtis. Tai yra natūralus dalykas.
– Ir Seimo vicepirmininko postas?
R.Žemaitaitis: Dėl Seimo vicepirmininko posto. Kolega Gabrielius neleis sumeluoti, kai mes atėjome, aš pasakiau, kad jokių postų mums nereikia.
– Bet paskui pasakėte, kad vyriausybėje nereikia, bet Seime paimsime?
R.Žemaitaitis: Esminis dalykas, duota užduotis – valdyba, darbotvarkės formavimas ir kas iš frakcijos bus atsakingas už šitų programinių nuostatų įgyvendinimą. Tada sakome, kad yra Seimo vicepirmininkas. Manau, tikrai turi būti du Seimo vicepirmininkai atkurti, kurie buvo prieš panaikinant, ir puikiai prisimena ir kolega mano, kada frakcijos seniūnų sueigoje sakiau: „Nenaikinkime Seimo vicepirmininkų pozicijų, jas reikia išlaikyti.“ Dabar, aišku, gal kažkiek grįžta kitaip tas ratas, bet, manau, mes turėsime kažkaip vis tiek rasti savo sprendimą. Tiek aš, tiek Gabrielius – mes esame tie du jauni politikai, bendraamžiai tų pačių metų, kur mes atėjome į Seimą, ir mes turime rasti bet kokiu atveju tuos sprendimus. Taip, mes turime daug impulsyvumo, taip, mes gal kartais per daug pasisakome. Jaunatviškumas yra natūralus dalykas. Mes turime neįsileisti į tas batalijas. Jeigu leisimės buldozeriniu principu ir įsileisime į batalijas, o ne į teisinius argumentus, pražūsime.
– Pone Landsbergi, o jūs pats ar jūsų partija nejaučia atsakomybės, bent dalinės, už tai, kad vėl aptrupėjo Seimo opozicijos gretos? Turiu galvoje, kad gal jūsų partija, jūsų frakcija per mažai padarė telkdama opozicijos pajėgas, suvienydama jas tiek, kad turėtų vieną opozicijos lyderį, kuris galėtų gauti Seimo vicepirmininko postą?
G.Landsbergis: Seimo vicepirmininko posto negauna, jis gauna tik vietą valdyboje, bet mūsų ta sena diskusija, kuri vyko tarp Tėvynės sąjungos ir tuomet tarp Liberalų sąjūdžio frakcijos, yra. Kai mes buvome, pasiūlėme rotacinį principą ta prasme, kad opozicijos lyderis galėtų keistis, pavyzdžiui, po vieną sesiją ar kas dvi sesijas. Deja, Liberalų frakcija tuomet nematė tokio poreikio šitam dalykui. Mes tada pasakėme, kad jeigu jie matys reikalą kada grįžti, mes tikrai esame pasiruošę apie tai diskutuoti.
Dėl opozicijos telkimo tikrai buvo padaryta labai daug: kreipimasis į Konstitucinį Teismą, interpeliacijos ir visi kiti stabdymai to buldozerinio principo visuomet vykdavo drauge. Tai buvo nuolatinė mūsų pozicija, kad opozicija turi būti vieninga iki to momento, kol mūsų vertybiniai klausimai kardinaliai išsiskiria, kur mes nebegalime drauge kalbėtis. Tą pavyko padaryti, tiesą sakant, daugeliu atvejų. Buvome kartu ir kai kuriuos dalykus sustabdėme, ir, manau, kad tai būtent ir kėlė „valstiečiams“ didžiausią galvos skausmą, kad per daug vieningas ir kad gali sustabdyti. Buvo sudėtos ir įstatymų priėmimo iniciatyvos, tų tikrai pavojingų įstatymų priėmimo iniciatyvos, daugelis kitų klausimų. Dabar tokiu būdu pirmoji atsiskyrė Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuri yra paskelbusi mažumą remiančią vyriausybę, dabar „Tvarka ir teisingumas“. Tai tokios „kvazi“ valdančiosios daugumos frakcijos, remiančios ir gaunančios tam tikrą naudą iš buvimo neaiškioje, neapibrėžtoje būklėje. Tai silpnina mūsų demokratinius institutus. Geriausias žingsnis būtų, jeigu tiksliai apsispręstų tiek Remigijaus frakcija, tiek Lenkų frakcija, kur jie yra.
– Pone Žemaitaiti, Jūs, aiškindamas savo dabartinį sprendimą, sakėte, kad „Tvarka ir teisingumas“ niekada ir nebuvo visiškoje opozicijoje. Tai ar galima suprasti, kad Jūs dabar nebūsite visiškoje daugumoje? Truputį nėšti?
R.Žemaitaitis: Opozicijoje nebuvo nei kolegos Gabrieliaus frakcijos, nei Gentvilo, nei lenkų. Mes ir nebuvome visiškos opozicijos frakcijos. Prisiminkime dėl urėdijų klausimo, dėl biudžeto, šilumos lengvatos. Buvo kažkoks susitarimas, nors turėjome balsuoti pagal logiką visos opozicinės partijos prieš biudžetą. Tas pats liberalų atvejis, ir panašiai. Ta prasme, protingus sprendimus reikia paremti, palaikyti.
Mūsų sprendimas: nei opozicija, nei pozicija, taip man pačiam, kaip teisininkui, yra neaiškus, aš pats sau užduodu klausimą. Su kolega Rimu Andrikiu mes pasikalbame, jis irgi teisininkas, kokia čia dabar ta mūsų situacija, kas mes tokie esame. Nei valdančioji dauguma, nes turi remti vyriausybę ir būti pasirašęs valdančiosios koalicijos sutartį, bet Seimo lygiu, priimant įstatymus, tarsi esame ta mažuma su vyriausybės palaikymu.
– Čia nėra taip, kad truputį nėščia?
R.Žemaitaitis: Tai yra mūsų bėda, kad kada mūsų kolegos pirmtakai priiminėjo Seimo statutą, tokios situacijos negalėjo numatyti. Dabar pribrendo, kad mes turime tą dalyką išspręsti ir turės būti statuto pataisos.
– Pone Landsbergi, Jūs savo nesename laiške visuomenei ir valstybės vadovams kalbėjote apie demokratijos eroziją ir kad jei ji nesibaigs, Tėvynės sąjunga ims telkti pilietinę visuomenę įvairiomis akcijomis. Kitas pasakytų, kad jau seniai laikas, nes iki tol tik Andrius Tapinas tą dalyką darė. Ar Jūs manote, kad dabar jau pasiekta stadija, kai reikia telkti pilietinę visuomenę?
G.Landsbergis: Pirmas žingsnis, apie kurį kalbame, tai yra konstitucinės teisės sutelkimas. Sakykime, kad ir šiandien – mes esame pradėję rengti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl įvairiausių komisijų Seime. Logiškai galvojant, valstiečių valdančioji dauguma mėgins kėsintis į Konstitucinį Teismą, kas reikštų esminį pokytį Lietuvoje. Neišvengiamai bus kreiptasi į visuomenę ir prašoma apginti Konstitucinį Teismą kaip institucija, kuri saugo mūsų pagrindinius demokratijos pamatus.
– Labai trumpas klausimas, tiksliau trumpo atsakymo norėčiau. Šiandien paskelbta žinia apie tikrą ar tariamą konservatorių rinkimų strategiją, kurioje kalbama ir apie ketinimus nukalinėti Valstiečių ir žaliųjų sąjungą su Ramūnu Karbauskiu, ir apie siekį suartėti, pavyzdžiui, su Naglio Puteikio partija. Kiek tiesos tame dokumente?
G.Landsbergis: Aš nenorėčiau toliau leistis į tokio pusiau tikro dokumento analizę. Turbūt jisai suponuoja tiktai vienintelį dalyką, kad Tėvynės sąjunga labai rimtai pradėjo ruoštis artėjantiems rinkimams. Yra suburtas štabas, kuris dirba visu pajėgumu – tai turėtų būti pagrindinė žinia „valstiečiams“.
