Šiuo metu mūsų visuomenės saugumui ir demokratijai yra reali grėsmė ne tik dėl sunkių kriminalinių nusikaltimų, bet ir terorizmo. Nors visi pagrindai mirties bausmei atkurti yra, bet reikia politinės valios tai padaryti.
„1998 metų pabaigoje Lietuvoje buvo panaikinta mirties bausmė, nes Konstitucinis Teismas pasisakė, kad pagrindiniame šalies įstatyme, garantuojančiame žmogaus teisę gyventi, nėra prielaidų taikyti tokią bausmę. Kadangi mirties bausmės uždraudimas – būtina sąlyga narystei Europos Taryboje bei Europos Sąjungoje, tai mirties bausmės restitucija, atgaivinimas galimas tik Europos lygiu. Tik panaikinus ar atsisakius šių įsipareigojimų Europos lygiu, galima būtų kalbėti apie galimybę nacionaliniu lygiu grąžinti mirties bausmę“, – išplatintame pranešime teigia Seimo narys.
Jis teigia esantis įsitikinęs, kad mirties bausmė kaip sankcija turi būti numatyta, nes tai viena iš dalinių atgrasymo priemonių daryti nusikaltimus.
„Šiuo metu mūsų visuomenės saugumui ir demokratijai yra reali grėsmė ne tik dėl sunkių kriminalinių nusikaltimų, bet ir terorizmo. Nors visi pagrindai mirties bausmei atkurti yra, bet reikia politinės valios tai padaryti. Būtina atsižvelgti į tai, kad visuomenės nuomonė yra palanki mirties bausmei ir tai turėtų būti esminis argumentas, – aiškina R.Žemaitaitis. – Mirties bausmė nėra panaikinta negrįžtamai. Pasikeitus vertybinėms nuostatoms, teisinei doktrinai ir teisinių gėrių interpretavimui, mirties bausmė be vargo gali būti grąžinta į bausmių sistemą.“
Lietuvoje mirties bausmės vykdymas sustabdytas 1996-aisiais, o 1998-aisiais bausmė visiškai panaikinta. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad mirties bausmė prieštarauja Konstitucijai.