Vyriausybėje, sėkmės rinkimuose atveju, R.Žemaitaitis sako matantis ir vieną verslininką. Kas jis? Kokią įtaką jis turi partijos ideologijai?
Apie ką bus „Laisvės ir teisingumo“ rinkimų programa? Ir kur partijos raudonos linijos, jei tokios apskritai yra? Apie visa tai – specialiame Seimo rinkimams skirtame interviu cikle „Už ką balsuoti?“
Pirmąją interviu dalį apie R.Žemaitaičio laisvalaikį daržo lysvėje, principus, kuriais vadovaujasi leisdamas pinigus, bei kelią į politiką skaitykite čia.
– „Tvarkos ir teisingumo“ neliko. Ar negaila?
– Šiek tiek gaila, nes daug metų ji buvo kurta, puoselėta, daryta, turėjo labai gerų rezultatų. Yra viena politinė partija, kuri turėjo ir premjerą, ir Vilniaus merą, ir prezidentą. Daugiau Lietuvoje nėra politinių partijų, kurios būtų turėjusios tokius politinius lyderius.
Išugdėm nemažai politinių veikėjų, tame tarpe, ir mane išugdė „Tvarka ir teisingumas“. Bet ateina laikas, kada tu turi uždaryti. Tai nėra ta ilgą laiką turinti politinė partija.
– O iš kur ta reikiamybė užsidaryti? Kodėl to prireikė?
– Partija „Tvarka ir teisingumas“ buvo devalvuojama su teismais, su buvusiais trimis, keturiais veikėjais, per kuriuos mes visą laiką kentėdavom. Ar jūs esat girdėję iš „Tvarkos ir teisingumo“ kokį nors kitą žmogų arba kitą pavardę, kuris ką nors būtų nuveikęs, prisidirbęs ar dar kažką.
Mano komanda, mano žmonės, kuriuos pavyko suburti, mes daugiau kaip 6 proc. (rinkėjų palaikymo – 15min) nepasiekėm. Tą parodė ir savivaldos rinkimai. Maksimaliai, ką žmonės padarė, penkis merus laimėjo toje vietoje. Ir po to juos pradeda tampyti į dešinę, į kairę, grobstyti didžiosios politinės partijos vien todėl, kad ką tu čia su „tvarkiečiais“ eisi, ką tu ten pasieksi.
– O kaip vertinate šios Seimo kadencijos procesus su Vytautu Kamblevičiumi, kai iširo „tvarkiečių“ frakcija, kai „tvarkiečius“ jis išsivedė kartu, kai bandė telkti naują jėgą, o jūs netekote Seimo vicepirmininko pareigų?
– Vertinu kaip gerą gyvenimo patirtį ir pamoką. Dar kartą sakau – Vytautas Kamblevičius buvo labai darbštus žmogus, mano komandoj jis atliko labai svarbų vaidmenį, bet žmonėms, matyt, taip gyvenimas sudėlioja, kad jis – ne.
Jeigu dėl koronaviruso visus uždarys, gali būti, kad Seimas liks toks, koks yra dabar.
– Kaip manot, po rinkimų Seime susitiksit su V.Kamblevičiumi?
– Gali būti, kad tikrai susitiksim. Aš neatmetu galimybės, nes jeigu dėl koronaviruso visus uždarys, gali būti, kad Seimas liks toks, koks yra dabar, tie patys Seimo nariai.
Jeigu žmonės norės pasikeitimų Lietuvoje, tai labai daug dabartinės valdančiosios daugumos gali tiesiog nelikti.
– Jūs su Artūru Paulausku, Artūru Zuoku dabar turit naują jėgą. Su kuo dar be jų kalbėjotės, kad būtų galima pečius suremti?
– Siūliau Liberalų sąjūdžiui. Kadangi mes esam daugiau liberalūs dešinieji arba liberalūs konservatoriai [...]. Aš buvau pasiūlęs Viktorijai Čmilytei-Nielsen (Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkei – 15min), bet ji atsisakė viešai, jiems tai buvo nepriimtina.
– O kaip iš jūsų trijų išsirinkote, kuris bus lyderis, tas, kuris ves sąrašą?
– Mums sumaišė koronavirusas, nes sąrašo lyderis ir partijos pirmininkas turėjo būti visai kitas žmogus – mes buvom nusprendę. Deja, koronavirusas ypatingai pakoregavo jo gyvenimo sąlygas. Žmogus sako, kad bet kokiu atveju turi likti versle ir bandyti išlaikyti viską.
[...] Po to buvo skyrių susirinkimas, buvo pasiūlyta man, kaip jaunam žmogui ir daugiau-mažiau teigiamus reitingus turinčiam.
[...] Buvo sutarta, kad skirstomės į tam tikras pozicijas: kad Artūras Zuokas yra labiau žinomas Vilniuje ir mėgstamas Vilniuje, aš gal daugiau esu žinomas Žemaitijos regione, Artūras Paulauskas – daugiau Alytaus pusėj, nes ten jo skyriai išlikę dar stiprūs. Taip ir susiskirstėm.
– O kas tas asmuo, jis dar kažkaip prisidės prie partijos veiklos, bus aktyvus?
– Jis mums prie programos padeda, prie ekonominių dalykų, patarimų mes sulaukiam.
– Kas jis toks?
– Negaliu įvardinti, buvo toks mūsų sutarimas. Būtų jis įvardintas balandžio 9 dieną.
– Bet viešumoj žinomas?
– Žinomas. Aš tikiuosi, jeigu mes būsime Vyriausybėje, tai ministro postą būtų galima jam siūlyti, ir tikiuosi, kad jis sutiktų.
– Jūs vedate ir sąrašą, ir pirmininkas esate, ar tai reiškia, kad esate projektuojamas į premjero postą, sėkmės rinkimuose atveju?
– Ne, gali būti skirtingai. Praktika gal Lietuvoje yra tokia. Praktika Lietuvoje yra susiformavus – kas pirmas sąraše, tas eina pirmas į premjerus.
Nemanau, kad mes galim gauti 30 ar 40 vietų.
Šiaip tai mes net nešnekėjom. [...] Bet aš nemanau, kad mes galim gauti 30 ar 40 vietų. Aš esu realistas. Aš esu pasakęs, jeigu nuo 8 iki 15 vietų gausim, man asmeniškai tai bus siaubingai didelis laimėjimas.
Labai didelis laimėjimas bus, nes prieš tai, kai „Tvarką ir teisingumą“ vedžiau, tos 8–9 vietos man tikrai buvo toks vau, pavyko, be žinomų vardų, be pavardžių, be finansų padaryti.
– O jei tektų formuoti Vyriausybę, būti tos Vyriausybės dalimi, joje matytumėte iš savo sąrašo partinius asmenis, ar kaip „valstiečiai“ – „profesionalus“?
– Tų profesionalų gali būti, bet profesionalas turi būti politikas.
Aš labai norėčiau, kad ministrai būtų Seimo nariai, bet mano matomas žmogus, jis nebus Seime, nes jis nekandidatuos. Bet ministro politinį darbą jis labai gerai išmano, nes pastaruosius 20 metų jo visuomeninė veikla buvo labai artima politikai.
– O savo vietą kur įsivaizduojat?
– Įstatymų leidžiamojoje valdžioje.
– Ne Vyriausybėj?
– Vyriausybėj – taip, bet aš manau, kad būtų man dar per anksti. Reikia man dar patobulėti, reikia daugiau gal praktikos ir žinių toje vietoj.
– O Artūras Paulauskas, Artūras Zuokas?
– Manyčiau, tiek vienas, tiek antras tikrai galėtų. Artūrą Paulauską aš labiau matyčiau irgi įstatymų leidžiamojoje – labiau norėčiau matyti. Tai vis dėlto – Seimo pirmininkas, išlaikyta labai figūra, tas žmogus, kurį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, Teisės ir teisėtvarkos komitete aš matau.
A.Zuoką matau Kultūros ministerijoje.
A.Zuokas yra charizmatinė asmenybė. Bet kurioje ministerijoje, jeigu A.Zuokui tektų dirbti, jis ten revoliucijas padarytų. A.Zuoką – aš esu ne vieną kartą sakęs – matau Kultūros ministerijoje.
Arba – Dianą Stomienę. Tai yra vienas šviesiausių mano sutiktų žmonių, kultūrą išmano ir regioninę, ir nacionalinę, ir užsienio politiką.
– Per šią Seimo kadenciją ir opozicijoj, ir pozicijoj teko padirbėt. Galit palyginti šiuos laikotarpius?
– Pozicijoje buvo lengviausia. Valdančiojoje daugumoje yra lengviausia dirbti, nes 50 proc. darbo atlieka pagrindinis koalicijos partneris, nes jis prisiviria košės ir jam reikia tą košę virti, mes tik stovim nuošaly ir sakom, ką tu dirbi, nes tau čia tikrai pasibaigs blogai.
Tai panašiai buvo ir su Ramūnu (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiu Ramūnu Karbauskiu – 15min) kai kuriais atvejais. Nors šiaip tai žmogus Prezidentūroje labai stipriai atstovėjo savo ministrus – tai yra pagarba bet kokiu atveju.
O opozicijoje būti yra siaubingai sunkus darbas: tu turi sekti, skaityti, kiek čia naktų... Peržiūrėti kiekvieną projektą, kiekvieną siūlymą. Taigi valdančiąją daugumą tu visą laiką turi kontroliuoti – gi yra opozicijos darbas. Nes kitaip žmonės sakys, o kur tu buvai, kad nematei.
O valdžioj tai visą laiką gerai būti. Valdžioj – pinigų kaip šieno. Biudžetas – S.Skvernelis (premjeras Saulius Skvernelis – 15min) į dešinę, į kairę dalinasi, vaikai vonioj putose maudosi. Pinigų buvo kaip šieno ir dabar yra kaip šieno.
– Tai vien dėl to vertėjo pereit į poziciją?
– Ne, turiu omeny, jiems buvo lengva įgyvendinti projektus, nes jie visko turėjo.
– O yra šio Seimo, šios Vyriausybės sprendimų, kuriuos norėtumėte atšaukti?
– Mokestiniai dalykai. Tie mokestiniai dalykai stūmė verslą labai stipriai į šešėlį. Nes jeigu ne jų nesąmonės, tai šiandien mes kiekvieną dieną neskaitytumėm, kad FNTT (Finansinių tyrimų nusikaltimo tarnyba – 15min) sulaikė tą, sulaikė aną.
Aš dar kartą sakau – sukūrė įstatymus banditams. Pažiūrėkit, kiek mes šiandien turim FNTT kratų.
Metus – jokių naujų mokesčių.
O mano pagrindinis uždavinys, aš ir savo partneriams esu pasakęs, kad jeigu mes tampam, tai metus – jokių naujų mokesčių, nieko. Monitoringas – pasižiūrim, kaip veikia dabartinė sistema.
Aš siūlau metus stebėti visą mokestinę sistemą. Ir matom, kur yra trukdžiai – keičiam, kur yra gerai – paliekam. Pavyzdžiui, žemės mokestis šiandien dienai yra teisingas, nekilnojamojo turto mokestis yra teisingas.
Yra PVM lengvatos, socialinės – vieni moka, kiti nemoka. Gali būti, kad šiandien žmogus, gaudamas socialinę pašalpą, gauna tris kartus daugiau negu žmogus, dirbdamas už minimumą prekybos centre kasininke. Mes tos informacijos šiandien neturim.
– Koks bus pagrindinis jūsų programos leitmotyvas – mokestinė politika ar kažkas kita?
– Labai daug mokestinė politika. Antras dalykas – aplinkosauginė ir trečias dalykas – sveikata ir teisė.
– Ką rinkėjas ras naujo ir konkretaus jūsų programoje?
– Konkretaus – ne. Konkretų gali vieną dalyką rasti, kas bus sporto sektoriuje – grąžinti Sporto departamentą prie Vyriausybės, kaip sporto ministeriją, ir sportui skirti tą finansavimą, koks turėtų būti. O ne kaip dabar yra – pasityčiojimas.
O programa yra bendra, nes tu negali prisižadėti, nes nežinai, ar įgyvendinsi. Aš apskritai esu „prieš“ pažadų dalinimą, nes pažadas neduoda jokios naudos.
– Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi rinkimų programose pamatyti jo gerovės valstybės idėjas. Tikisi, kad kitas biudžetas bus socialiai teisingas, ypač orientuotas į senjorus. Tikisi, kad kita Vyriausybė skirs daugiau dėmesio švietimui. Ką jūs apie tai manot?
– Sveikinu prezidentą. Man patinka, ką jis kalba.
– Atliepsit lūkesčius?
– Jo, aš tik laukiu Žolinių, kada prezidentas įvardins, kokią politinę partiją jis mato favoritę Seimo rinkimuose. Ir kokia politinė partija turi įgyvendinti jo rinkiminę programą.
– Manot, jis taip aiškiai pasakys?
– Jis privalo pasakyti. Nes jeigu jis iškėlė lūkesčius kandidatams į Seimo narius, jis turi pasakyti, kokios jo yra pažiūros, kokią politinę partiją jis palaiko. Nes kitaip aš jo nelabai suprantu.
Gražiai pasakė, man tinka, ką jis pasakė, bet aš žinau, duok Dieve, 1 proc. kas nors įgyvendins iš fantazijų srities.
– Save prisistatot konservatyviais liberalais. Esat deklaravę, kad pasisakote už partnerystės tos pačios lyties asmenims įteisinimą. Pavyzdžiui, Laisvės partija tam irgi sako „už“.
– Ne, Laisvės partija yra už santuoką ir įvaikinimą.
– Klausiau neseniai, sakė, santuoka – Bažnyčios reikalas. A.Armonaitės (Laisvės partijos lyderės – 15min) klausiau.
– Ne, ne, pasižiūrėkite jų rinkiminėj programoj.
Aš esu teisininkas ir puikiai žinau, kokia yra socialinė problema žmonėms, kurie gyvena kartu – tos paties lyties asmenys – pasiimti banko kreditą, į ligoninę ir visi kiti teisiniai dalykai. Partnerystė, sutartis – ji privalo būti Lietuvoje. Visais laikais buvo, pasauly yra ir pas mus turi būti.
Nemanau, kad Lietuvoj kanapės turi būti legalizuotos.
Dėl kanapių. Na, nemanau, kad Lietuvoj kanapės turi būti legalizuotos. Kanapės gali būti naudojamos tik medicininiams tikslams, kai yra atlikti moksliniai tyrimai ir tai yra nustatyta. Ir aš buvau vienas iš iniciatorių – „valstiečių“ daugumoj kėliau šį klausimą.
– O kaip jums, pavyzdžiui, tas laikinas paplūdimys Lukiškių aikštėje? Aš bandau suprasti, kur jūs konservatyvūs esat, o kur – liberalai.
– Man tai netinkama ta vieta. Gal yra netinkama tai, kad aš mačiau tuos archyvus – man teko kilnoti Genocido ir rezistencijos centro archyvus. Mano paties senoliai buvo tremti.
Idėja pati tai labai gera. Kad Vilniui reikalinga tokia vieta – tvarkoj. Bet Lukiškių aikštę reikėtų palikti kaip tam tikrą ramią vietą visuomeninei, bendruomeninei veiklai.
– O su kuo iš partijų matot daugiausia bendrų taškų, požiūrių?
– Manau, kad su visomis. Jeigu taip pažiūrėsi programas, jų daugelis yra aptakios, bendrinio pobūdžio. Kai kurie daug deda pažadų, kur neįgyvendinsi, bet gyvenimas savo, aš manau, padiktuos.
– Tai raudonų linijų, kaip suprantu, nėra?
– Ne, raudonų linijų tikrai ne. Aš manau, raudona linija gali atsirasti dėl vieno ar kito žmogaus skiriant į postus.
– Ar tikit, jog bus taip, kad jūsų balsai bus auksiniai formuojant koaliciją? Ir jūsų balsų – mandatų – ir truks, nuo to priklausys, ar pas mus bus kairės, kairės centro koalicija ar dešinės koalicija?
– Manau, kad gali būti. Nes „lenkai“ – faktas, kad yra jau su „valstiečiais“ valdančiojoje daugumoje susitarę, kad bus. „Socdemai“ irgi jau susitarė su Ramūnu Karbauskiu, kad daugumoj bus abudu „socdemai“ – ir vieni, ir kiti (Lietuvos socialdemokratų ir Socialdemokratų darbo partijos – 15min). Manau, kad gali būti tas lemiamas taškas.
Bet gali būti, kad du–trys Seimo nariai nulems valdančiąją daugumą.
– Ir nuo ko tada priklausys, į kurią jūs pusę palinksit?
– Nežinau, anksti dar.
Šis interviu yra naujienų portalo 15min specialiai 2020 m. Seimo rinkimams skirto interviu ciklo „Už ką balsuoti?“ dalis. Tai yra naujienų portalo 15min Aktualijų skyriaus žurnalistų parengta medžiaga ir ji nėra finansuojama politinių partijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos ar kitų šaltinių. Projektui kalbinami didžiųjų politinių partijų sąrašų lyderiai, kurių interviu 15min portale publikuojami kiekvieną sekmadienį ir pirmadienį. Jau parengtus interviu galite skaityti čia: „Už ką balsuoti?“
