Toks nutarimo projektas priimtas 52 Seimo nariams balsavus už, po 4 balsavus prieš ir susilaikius. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.
Kandidatus į komisija iš frakcijų pasiūlytų kandidatų rinko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Informacinės visuomenės plėtros komitetai, o rinkimai vyko dukart.
Per pirmąjį balsavimą vietoj konservatorių ir liberalų pasiūlyto L.Jonušio kandidatu į komisijos narius buvo išrinktas „Drąsos kelio“ partijos frakcijos pateiktas Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vadovas Vytautas Budnikas.
Tam pasipriešinus daugumą opozicijos balsų turintiems konservatoriams bei liberalams, rinkimai surengti antrąkart, šįkart išrinktas šių frakcijų pasiūlytas L.Jonušys.
Įstatymas numato, kad iš trijų parlamento skiriamų narių į LRTK vienas deleguojamas nuo opozicijos. Konservatoriai ir liberalai Seime kartu turi 43 balsus, irgi opozicine pasiskelbusi „Drąsos kelio“ partijos frakcija – septynis narius.
Pernai Seimui pakeitus LRTK sudarymo tvarką, komisiją sudarys nebe 13, o 11 narių. Du jų skiria prezidentas, tris (vieną – iš opozicinių frakcijų) – Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto bendru teikimu, tris narius – Lietuvos meno kūrėjų asociacija, po vieną narį – Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija.
Komisijos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų patirtį audiovizualinės politikos, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo veiklos srityse, profesinės ar akademinės patirties visuomenės informavimo, švietimo, kultūros, mokslo ar žmogaus teisių srityse.
Komisijos nariai skiriami ketverių metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją bendru Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto teikimu iš LRTK narių dvejų metų laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas.
LRTK yra atsakinga už Lietuvos jurisdikcijai priklausančių radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų veiklos reguliavimą ir kontrolę institucija. Ji taip pat dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką.