Iš esmės valdžios ir M.Aleksūno konfliktas prasidėjo ne posėdžiuose, o tuomet, kai vyrą su dukra prižiūrėtojas nuvijo nuo naujojo stadiono vejos. O kai prie kitų vartų kamuolį spardė meras Antanas Čepononis – neišvarė.
„Link manęs jau ėjo prižiūrėtojas, tačiau sustojo. Paklausiau, kodėl manęs ir to pono neišvaro? Atsakė, kad neišvarys, nes ten – meras. Nuo to laiko daviau sau pažadą rodyti valdžiai visas jos klaidas, kol stadione su dukra galėsiu žaisti oriai – kaip meras“, – sako M.Aleksiūnas
Gal valdžia išsigando viešumo?
Eilinis tarybos posėdis Radviliškio savivaldybėje, kuriame dalyvauja 17 tarybos narių. Keliamas klausimas dėl komitetų posėdžių reglamento. Iki šiol niekams tai nerūpėjo, kol į juos nepradėjo eiti pilietiškasis M.Aleksiūnas.
16 narių pasisakė už tai, kad šio klausimo dabar nesvarstyti. Merą nuo neatmenamų laikų pavaduojantis socialdemokratas Kazimieras Augulis skelia keletą frazių apie tai, kad valdžios darbas turi būti skaidrus ir matomas visuomenei.
Tačiau kažkodėl M.Aleksiūnas su vaizdo kamera iš komitetų posėdžių du kartus išvesdintas su policijos pagalba. Po posėdžio tarybos nariai nuolankiai šypsosi ir sako, jog bando visus posėdžius padaryti tiesiogiai filmuojamus – M.Aleksiūnas čia niekuo dėtas.
„Pirmą kartą man pareigūnai pasakė, kad neišvesdino – tik gražiai paprašė išeiti. Tą ir padariau. Antrą kartą jau buvau išvesdintas. Dabar jie bando sugalvoti tam priežastį, Gal pripieš savavaldžiavimą“, – aiškina prie stadiono sutiktas nepatogusis radviliškietis.
Vyras sako norintis tik vieno – viską viešinti, kas valdžios darbe yra neskaidru. Nori pirštu baksnoti galingiesiems į jų darbo broką – lai pasitaiso.
Vyras sako norintis tik vieno – viską viešinti, kas valdžios darbe yra neskaidru.
Po trumpai trukusio posėdžio į kai kuriuos M.Aleksiūno priekaištus pabandė atkirsti savivaldybės teisininkas.
Jis paaiškino, kad pilietis posėdį filmavo nepadoriu kampu – aukščiau sėdintiems politikams po stalu matėsi kojos. O jei kokia moteris būtų su sijonu?
O kur baseino statybose dingo 125 tūkst. eurų? Teisininkas tikina, kad jie niekur nedingo. Tiesiog sutartis buvo perrašyta. Nuspręsta statyti geresnį baseiną, todėl suma gerokai išaugo.
Atsakymai būtų gana įtikimi, jei vyro išvarymas iš posėdžių nesikartotų, o sutartis dėl minėtų lėšų nebūtų skubiai keičiama po to, kai situaciją užuodė M.Aleksiūnas. Dabar tuo domisi ir teisėsauga.
Ekskursija: „Radviliškio bėdos“
Susitikimas vyksta prie stadiono ne šiaip sau. Pirma – čia prieš metus įvyko tas garsusis konfliktas su prižiūrėtoju, kuomet jis su dukra buvo išvarytas. O žaisti galėjo tik tuomet, kai prie kitų vartų kamuolį spardė meras Antanas Čepononis.
Po minėto konflikto greitai buvo sukurptos naudojimo taisyklės, kurios iš esmės prasilenkė su logika. Vien užlipęs ant vejos arba atsisėdęs ant suoliuko lygioje vietoje galėjai gauti baudą – 280 eurų.
Vien užlipęs ant vejos arba atsisėdęs ant suoliuko lygioje vietoje galėjai gauti baudą – 280 eurų.
Kai M.Aleksiūnas pradėjo gilintis į taisykles ir raštu reikalauti paaiškinimų, taisyklės kiek pasikeitė. Beprotiška bauda dingo.
Tai dar ne viskas. Žmogui iš gatvės negalima užeiti ir į šalia esančio sporto skyriaus patalpas pasinaudoti tualetu arba tiesiog atsigerti vandens. Kodėl? Atsakymas paprastas – kas čia bus, jei kiekvienas pradės eiti.
Yra pastatytos dvi aptriušusios būdos – ten ir sisiokit. Žiūrovų estradoje įrengti tualetai veikia tik per varžybas. Esmė tokia, kad visuomenei šis tviskantis stadionas nėra prieinamas.
Taip pat ne visuomenei yra skirti teniso kortai. Tik dvi valandas per dieną jais gali naudotis treniruojami vaikai. Visą kitą laiką pasiglemžė privatus klubas.
Krepšinio aikštelės jau dabar turėjo būti su specialia danga, tačiau ir toliau žaidžiama ant betono. Stadionu negalima naudotis beisbolą žaidžiantiems vaikams. Jie uždaryti į gana ankštą aptvarą.
Nors stadiono danga yra puiki, tačiau neduokdie koks futbolininkas iščiuožtų į užribį ant kelių. Jis greičiausiai susižalotų į aplinkui apvedžiotas metalines lietaus kanalizacijos groteles. Gal taip turi būti pagal projektą, bet pavojinga.
Nepatogus pilietis
M.Aleksiūnas sako, kad miesto valdžiai yra labai pavojingas dėl kelių priežasčių. Pirma – jo verslui sunku pakenkti valdiškomis rankomis. Antra – vyras ir jo šeima nėra susijęs su jokia valdiška įstaiga ar politine partija.
Trečia – valdžia žino, kad vyro galvoje ne košė, nors ir bandoma jam prikabinti „rėksnio“ etiketę. Beje, taip kadaise buvo vadinamas ir dabartinis Šiaulių meras Artūras Visockas.
„Iš tikrųjų esu tiesiog pilietiškas asmuo, kuris galvoja, jog įstatymai vienodi visiems. Nemažai laiko pragyvenau užsienyje, todėl matau kai kuriuos skirtumus“, – paaiškino savo kovą radviliškietis.
Užsienyje M.Aleksiūnas pragyveno apie 15 metų. Kai Vilniaus universitete baigė tarptautinių santykių studijas, išvyko į Vokietiją. Vėliau Škotijoje, Aberdyno universitete, baigė tarptautinių santykių magistro studijas.
„Atėjo laikas – sugrįžau. Visas santaupas investavau į šeimos verslą. Netrukus pastebėjau, kad rajono tarybos nariai marionetės, nuo kažko tiesiogiai priklausomos. Nevyksta jokių diskusijų, o sprendimai priimami centralizuotai. Iškalbinga koalicija – konservatoriai ir socialdemokratai“, – pasakojo radviliškietis.
Vyras tikisi, kad dėl minėtų 125 tūkst. eurų jis spėjo užbėgti pinigų plovimui už akių: „Pinigus išplauti lengviausia per žemės darbus – parodei kažkokių nuotraukų ir jau turi reikiamą sumą kišenėje.
Didžioji mūsų valdžios blogybė yra ta, jog jie visi apipinti kleptokratija. Jei sėdi valdžioje, vadinasi, esi priklausomas nuo kažkokių ryšių. Prasižiosi – nebeturėsi nei darbo, nei gerovės. Reikia pripažinti, kad demokratijos pas mus šiek tiek yra. Manau, kad Rusijoje jau seniai būčiau jėga nukenksmintas.“
