Pasiskiepijusių mokytojų mintys su jų nuotraukomis ŠMSM paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pradėtos publikuoti savaitgalį.
Čia pat su grotažyme #pasiskiepijau skelbiama ir naujausia statistika apie pedagogų skiepijimą.
Mokytojos pripažino abejojusios dėl skiepo
„Skiepijausi aš ir mokyklos kolektyvas. Džiaugiuosi, kad dauguma mokytojų galėjo pasiskiepyti mokykloje – poliklinikos darbuotojai atvyko pas mus“, – trečiadienį paskelbti tokie Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorės Jurgitos Nemanienės žodžiai.
Ji neslėpė, kad būta šalutinio poveikio, – vieniems pasireiškė labai lengvas, kitiems – sunkesnis, tačiau neilgam.
Anot direktorės, „visi suprantame, kad skiepas yra vienintelis būdas apsaugoti save, savo šeimą, kolegas ir savo mokinius“.
Anksčiau Kauno „Varpelio“ pradinės mokyklos mokytoja Solveiga Nalivaikienė sakė:
„Manau, kad kito kelio nėra. Labai rūpinuosi savo sveikata, reguliariai mankštinuosi. Žinoma, jaudinausi prieš pirmą skiepą, žinojau, kad kūnas gali visaip reaguoti, tačiau beveik nieko nepajutau. Dabar laukiu antro skiepo.“
Šiaulių „Saulės“ pradinės mokyklos mokytoja Jurgita Žukauskienė pripažino turėjusi abejonių, tačiau nusprendusi, kad teisingiausias sprendimas yra pasiskiepyti.
„Taip jausiuosi saugiau, ramiau, bendraudama su kitais žmonėmis, mokiniais“, – tokius jos žodžius paskelbė ministerija.
Panašu, kad iniciatyva sužavėjo ne visus. Po nuotraukomis pasirodė ne vienas pašaipus ir kritiškas komentaras.
Vienas komentatorius aiškino, kad su „tiek daug reklamos ir „spaudimo“ kyla visokie nepasitikėjimai ir įtarimai“, kitam „juokinga, kad reikia rodyti teigiamus pavyzdžius, nes kitaip mokytojai nesiskiepija“.
Komentatoriai klausė, ar bus viešinamos kiekvieno pasiskiepijusio mokytojo nuotraukos lyg garbės lentoje.
Kone penktadalis jau persirgę
Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų darbuotojai pradėti skiepyti vasario pradžioje.
Trečiadienio ryto duomenimis, jau paskiepyta per 19 tūkst. pedagogų, daugiau nei 700 spėjo gauti ir antrą skiepą (jie gali dirbti ir kitur, todėl pirmąkart pasiskiepijo anksčiau).
ŠMSM viliasi, kad šis procesas vyks sėkmingai ir per artimiausias savaites bus paskiepyta apie 30 tūkst. žmonių, dirbančių vaikų darželiuose, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir specialiose mokyklose.
Duomenys, kokia dalis pedagogų atsisako skiepytis, nekaupiami.
Tiesa, spėjama, kad paskiepyti reikės kiek mažiau, nes, nuo sausio 26 d. atlikus 8 tūkst. švietimo sektoriaus darbuotojų serologinius antikūnų testus, paaiškėjo, kad beveik 18 proc. iš jų yra persirgę COVID-19.
Todėl daroma prielaida, kad jau šiuo metu apie pusė ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo įstaigų darbuotojų yra paskiepyta.
Kartu tikimasi, kad epidemiologinė situacija leis jau vasario pabaigoje vaikus sugrąžinti į darželius, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas.
Sulaukusi savo eilės skiepysis ir ministrė
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjo Dainoro Luko žodžiais, vakcinacija yra labai svarbi COVID-19 valdymo priemonė.
„Nors pedagogai noriai vakcinuojasi, ir jiems kyla abejonių, klausimų dėl vakcinacijos naudos ir prasmės. Tai natūralu, žmogiška, – portalui 15min teigė jis. – Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, esą daug mokytojų atsisako vakcinuotis. Po pokalbių su mokyklų vadovais tapo aišku, kad yra kitaip: didžioji dalis mokytojų sutinka skiepytis. Tačiau norime parodyti, kad abejoti, svarstyti ilgai yra normalu, tokių dauguma.“
Todėl buvo sugalvota pasidalinti jau pasiskiepijusių mokytojų mintimis apie savo sprendimus, abejones ir priežastis, paskatinusias skiepytis.
Žadama toliau publikuoti naujas istorijas apie pasiskiepijusius mokytojus ir įstaigų vadovus, tai pat – pedagogus, kurie jau persirgo koronavirusu, kokią tai turėjo įtaką jų sveikatai ir darbingumui.
„Neagituojame už skiepus, dalinamės mokytojų istorijomis, – pabrėžė pašnekovas. – Primename, kad skiepijamasis yra savanoriškas, tačiau neabejojame, kad dauguma mokytojų rūpinasi savo ir aplinkinių saugumu, todėl pasiskiepys, kai tik ateis jų eilė.“
Anot D.Luko, „Facebook“ savo nuomonėmis dalijasi ir asmenys, kurie neketina skiepytis, išgyvenimais – praradusieji savo artimuosius anksčiau, kai dar nebuvo galimybės skiepytis.
„Belieka tik apgailestauti dėl kai kurių netekčių, kurių būtų išvengta, jei vakcinos būtų sukurtos anksčiau ir vakcinacija būtų prasidėjusi greičiau.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, patarėjo žodžiais, taip pat skiepysis, „kai tik bus tokia galimybė ir ta vakcina, kuri jai bus pasiūlyta“.
Gerosios praktikos pavyzdžių metodas
Viešųjų ryšių specialistė, Vilniaus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetų dėstytoja Rūta Latinytė šią kampaniją įvertino kaip ministerijos pastangas prisidėti prie teigiamos komunikacijos apie skiepus, ypač po to, kai neformaliose diskusijose paaiškėjo, esą nemaža dalis mokytojų nusiteikę skeptiškai, priešingai nei gydytojai.
Iš to esą buvo galima suprasti, kad mokytojai – ne gydytojai, jų žinios ir išsilavinimas nėra tikslinis ir nepadeda atsiriboti nuo dvejonių ar dėmesio sąmokslo teorijoms, todėl tapo būtina sukurti joms atsvarą.
„Manau, kad pirmoji skiepijamų žmonių grupė – gydytojai – sukūrė įspūdį, jog viskas vyks sklandžiai, dauguma tvarkingai pasiskiepys ir didžiausia problema vos pradėjus skiepyti atrodė lendantieji be eilės, – 15min teigė R.Latinytė. – Tačiau pamirštame, kad gydytojai yra šios srities profesionalai, jiems komunikacijos apie skiepus nereikia, nes jie mažiausiai 10 metų apie tai mokėsi universitete. O visa likusi visuomenės dalis – ne.
Ir štai turime mokytojus, kurie savo žiniomis apie sveikatą gerokai nusileidžia gydytojams, ir dalis jų, pasirodo, nepasitiki pasiūlytu pandemijos suvaldymo keliu. Tam prireikė skubotos šviečiamosios komunikacijos, kuriai, kaip matome, buvo pasirinktas gerosios praktikos pavyzdžių metodas – tikrų mokytojų tikri atsiliepimai apie tai, kad jie jau pasiskiepijo.“
Prie asmeninių įspūdžių reikėtų ir mokslo
Anot R.Latinytės, priešiškumą skiepams reikėjo numatyti iš pat pradžių.
Dabar jau matyti, kad žmonės priešinasi ne tik skiepams, bet net ir testams.
Komunikacija šiomis temomis buvo palikta pavieniams ekspertams ir savanoriams, ypač – šauliams, kurie noriai dalijosi patirtimi priešakinėse kovos su COVID-19 linijose.
Pasak ekspertės, realių žmonių tikros patirtys yra stiprus ir paveikus būdas komunikuoti, jis kuria pasitikėjimo įspūdį, dalyvaujančiųjų tokioje reklamoje lyderystę, atvirumą, skaidrumą.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad asmeninius pasakojimus apie skiepijimosi patirtį pravartu derinti su oficialia, moksline informacija.
„Vieno asmens gyvenimo istorija išties gali atrodyti įtikinamesnė negu statistikos skaičiai. Tačiau tai nereiškia, kad galima pasikliauti vien nuomonių sklaida. Tai gali sukelti klaidingą įprotį kalbėti, kad viskas yra tik nuomonė. Tačiau moksliniais tyrimais grįsti faktai nėra nuomonė – tai yra tyrimų, skiepų, kitų veiksmų rezultatai ir jie bus tokie nepriklausomai, nuo to, ką apie juos galvosi.
Net jei tyrimų rezultatais ir netiki, jie vis tiek lieka tokie patys – nuo realaus pasaulio nepabėgsi. Todėl sutikčiau, kad komunikacijai reikėtų pasitelkti abu metodus – ir faktų sklaidą, ir palankius žmonių atsiliepimus.“
