Lietuvos kariuomenės dienos proga – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su kariuomenės vadu Vytautu Žuku ir krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu.
– Šiemet Lietuvos kariuomenė mini 99-erių metų sukaktį. Kitąmet kartu su Lietuvos valstybe – kariuomenės šimtmetis. Pone Žukai, bent žiūrint iš šono, šimtmetį kariuomenė pasitinka tikrai šventiškai, visi reikalai juda gera linkme, ar ne?
V.Žukas: Žinoma. 99-eri – taip pat rimta ir graži sukaktis. Iš tikrųjų, dabar žiūrėdami į ateitį ir laukdami šimtmečio jubiliejaus, tikrai turime kuo pasigirti: ir kariuomenės komplektacija, ir pasirašytais kontraktais, kurie, tikimės, artimiausiais metais duos tikrai gerų rezultatų. Viskas pastaruoju metu tikrai vyksta teigiama kryptimi.
– Ministre, turbūt pagrindinis iššūkis yra – kaip efektyviausiai išleisti didėjančius mokesčių mokėtojų pinigus kariuomenei?
Manau, iššūkis yra ne kaip panaudoti pinigus, o kaip geriau investuoti, kad pasiektume kuo geresnį rezultatą.
R.Karoblis: Manau, iššūkis yra ne kaip panaudoti pinigus, o kaip geriau investuoti, kad pasiektume kuo geresnį rezultatą. Jeigu žiūrėtume statistiką per paskutinius metus, tai tikrai nebuvo jokio „pravalgymo“. Daugiausia investuojama buvo į ginkluotę, į pačios kariuomenės plėtrą didinant etatų skaičių, taip pat buvo rūpinamasi kariais, kariniu parengimu. Skaičiai jau dabar yra įspūdingi, bet mes, žinoma, turime tęsti investicijas. Neišeina turėti vieno pagrindinio prioriteto, turime paskirstyti lėšas keliems prioritetams: kariams, stambiajai ginkluotei, eksploataciniam išlaikymui ir t. t.
– Pati kariuomenė nurodo ateityje investuosianti į karines atsargas, haubicas, pėstininkų mašinų įsigijimą, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas ir infrastruktūrą, kario ginkluotę, transporto, ryšio priemones ir t.t. Iš tiesų tai turbūt yra visiškai skirtinga situacija nei buvo prieš kokius ketverius metus, kai didžiąją dalį pinigų, kaip sakė ministras, kariuomenė tiesiog „pravalgydavo“, pone Žukai?
V.Žukas: Tikra tiesa. Dėl finansinės krizės 2008 m. ir sustabdžius privalomą šaukimą kariuomenė iš esmės gyveno tik tam, kad išgyventų. Per paskutinius 5 metus finansavimas krašto apsaugai padidėjo 2,7 karto. Žinoma, anksčiau mes taip iš paskutiniųjų bandėme įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus, dalyvavome tarptautiniuose projektuose, bet praktiškai nebuvo jokios modernizacijos. Buvo tiesiog toks vegetacinis laikotarpis ir laukiama, kada ta finansinė situacija ar tiesiog požiūris šalyje į kariuomenę pasikeis. Dabar labai džiaugiamės, kad taip įvyko.
– Kokie esminiai papildymai numatomi kitais metais?
V.Žukas: Atvažiuoja pirmieji „Boxer“. Iš tiesų pirmi du į Lietuvą turėtų atvykti dar šiemet, likę, pagal sutartį, į Lietuvą turi būti atvežti iki 2019 m. vasario mėnesį. Žinoma, tikimės, kad dar bent keli „Boxer“ Lietuvą pasieks ir kitąmet. Atvykus „Boxer“, prasidės mokymosi ir karių apmokymo procesas.
– Siekis, kurį nurodo tiek ministerija, tiek kariuomenė – matyti toliau, šauti toliau, judėti greičiau. Pagrindinės ateities investicijos, suprantu, yra koncentruotos į mobilumą, kovinio šūvio nuotolio didinimą?
R.Karoblis: Be jokios abejonės. Mes kalbame apie XXI a. kariuomenės kūrimą. Tikrai turime būti modernūs, turime kiek galime naudoti ir modernią ginkluotę, ir naujausias technologijas. Žinoma, karys yra labai svarbu, ir jo motyvacija yra visa ko kariuomenėje pagrindas, bet tuo pačiu karys turi būti tinkamai ginkluotas, jam turi būti suteiktos visos reikiamos priemonės. Tik tada karys ir galės matyti toliau, šauti toliau, ir judėti greičiau.
V.Žukas: Per visus nepriklausomybės metus Lietuvos kariuomenė, išskyrus lengvuosius šaulių ginklus, neinvestuodavo į sunkesniąją ginkluotę, į pėstininkų mašinas, artileriją ir t. t. Viskas būdavo iš labdaros. Jeigu mes žiūrime į ateitį ir į savo valstybę kaip į modernią ir besivystančią, tai ir kariuomenė turi būti moderni ir vystytis koja kojon su kitomis NATO kariuomenėmis.
– Turbūt nemažiau svarbus yra investavimas į pilietinį pasipriešinimą, galų gale, investavimas į galimų neramumų malšinimą. Juk kariuomenė nebūtinai ruošiasi tik konvenciniam karui.
Yra ir hibridinio karo scenarijai – turime gerai išmoktas Ukrainos pamokas.
V.Žukas: Žinoma, ne. Yra ir hibridinio karo scenarijai – turime gerai išmoktas Ukrainos pamokas. Tam buvo sukurtos greitojo reagavimo pajėgos ir, žinoma, yra glaudi sąveika su Vidaus reikalų ministerijos padaliniais, saugumo tarnybomis, policija ir t.t. Turime bendradarbiavimo planą su šiomis institucijomis ir kartu dalyvaujame pratybose.
– Prieš tai prakalbote apie labdarą ir ginklus. Turbūt šie metai yra pirmieji, kai visi Lietuvos kariai turi ginklus, kurie nupirkti už pinigus, nauji, o ne kažkieno dovanoti. Žinoma, ačiū tiems, kurie dovanojo, bet išgalėti nusipirkti patiems – svarbus faktorius. Kariai aprengti, apauti ir bent minimalus priemonių paketas kiekvienam pėstininkui yra.
V.Žukas: Iš tikrųjų yra taip, kaip jūs sakote. Ginklai yra nupirkti ir toliau tęsiamas kontraktas dėl lengvųjų pėstininkų ginklų įsigijimo. Pastarųjų metų finansavimo didinimo rezultatas ir yra tai, kad visi kariai turi reikiamą uniformų komplektą, ekipuotes, šalmus ir t. t. Visa tai tęsime, nes planuojame, kad kariuomenės skaičius augs. Šiandien galime pasidžiaugti, kad visi kariai iš sandėlių gali gauti tai, kas jiems priklauso.
– 2020 m. prognozuojamas kariuomenės personalas: savanorių – apie 5200, 11 410 – profesionalių karių ir nežinia kiek šauktinių. Nuo ko tai priklausys, ministre? Ir kokioje stadijoje yra pokalbiai su politikais apie visuotinį šaukimą?
R.Karoblis: Matyt, ir 2020 m. riba bus 4000 šauktinių. Tokiam skaičiui šiuo metu mes turime ir infrastruktūros, ir reikiamo personalo, ir ginkluotės. Visuotiniam šaukimui turi būti rastas balansas tarp profesionalios karo tarnybos, savanorių kariuomenės ir tų pačių šauktinių. Tie devyni mėnesiai, kuriuos tarnauja šauktiniai, visų pirma yra rezervo auginimas. Tai yra labai svarbus ginklas, tačiau, kalbant apie tą patį finansavimą, negalime koncentruotis tik į rezervistų plėtrą, nes tai kainuoja nemažus pinigus. Mums taip pat labai svarbus yra sistemos modernizavimas.
Žiūrint iš šiandienos poreikių ir kaštų, skiriami 2 proc. yra grindys. Kariuomenės poreikiai yra kur kas didesni. Mes ir toliau turime investuoti į karį. Tauragės Kęstučio batalione antrasis šaulio ginklas, kuris yra pistoletas, deja, yra 1911 m. modelio. Taip pat numatomas ir kulkosvaidžių atnaujinimas, yra nemažai nusidėvėjusių minosvaidžių. Investicijos yra, poreikis joms yra, ir jas reikia tęsti. Mums visada svarbu išlaikyti balansą tarp kiekybės ir kokybės. Jeigu priimame sprendimą dėl visuotinio šaukimo, mažiausiai 3–4 metus reikia išlaikyti dabartinį kiekybės ir kokybės balansą, kad galėtume pereiti prie naujos sistemos.
– Žmonių kariuomenėje vis dar trūksta, bet bendrąja prasme, ar tarnyba kariuomenėje yra patraukli, generole?
V.Žukas: Labai staigiai pradėjo augti šauktinių skaičius, todėl juos mokančių karių skaičius buvo nepakankamas. Tačiau dabartiniai rezultatai priėmimo į profesinę karo tarnybą yra labai geri. Šiais metais yra priimta virš 1000 karių į profesinę karo tarnybą, o iš tarnybos išėjo apie 300. Taigi balansas yra labai teigiamas – apie 700– 800 daugiau ateinančių.
R.Karoblis: Tarnyba kariuomenėje yra patraukli. Drįsčiau sakyti, kad nemaža dalimi tai priklauso nuo patriotizmo, tačiau klausimas, kiek ilgai tuo patriotizmu mes „išvešime“. Praeina 4 metų kontraktas, dauguma karių turi šeimas, jas reikia išlaikyti ir tikrai labai daug sulaukiu klausimų tiek iš pačių karių, tiek iš jų artimųjų dėl tinkamo aprūpinimo. Vyriausybės programoje numatytas 30 proc. atlyginimų augimas. Spalio 1 d. buvo padidintas 5 proc., nuo liepos 1 d. planuojama didinti dar 10 proc., likusius 15 proc. – iki kadencijos pabaigos, sakykime, 2020 m. vidurio.
