„Kada ji (Energetikos ministerija – BNS) buvo įsteigta, jos pagrindinė funkcija buvo Visagino atominės elektrinės statybos, toks uždavinys buvo keliamas. Kadangi šitas projektas nebus vykdomas – tai visiškai akivaizdu visiems – tai tokiu atveju ir tas būtinumas...Suprantu, kad priprantama yra, kad yra ministerija, ministras, bet ji pagal savo funkcijas, pagal savo užduotis nesunkiai integruotųsi kaip departamentas į Ūkio ministeriją. Mes nematome būtinybės ją (Energetikos ministeriją – BNS) turėti“, – BNS teigė R.Karbauskis.
Premjeras Algirdas Butkevičius BNS teigė pritariantis siūlymui naikinti Energetikos ministeriją.
„Premjeras pritartų tokiam R.Karbauskio siūlymui, kad (Energetikos – BNS) ministeriją būtų galima naikinti ir kad užtektų departamento prie Ūkio ministerijos (...)
Nes yra funkcijų sumažėjusių Energetikos ministerijoje, dauguma projektų jau yra įgyvendinti. Aišku, dar yra GIPL (dujotiekio su Lenkija – BNS) projektas, bet manoma, kad tam užtektų ir departamento veiklos“, – premjero poziciją BNS perdavė jo atstovas Mindaugas Janulionis.
„Valstiečių“ rinkimų programoje rašoma, kad „nėra saugios branduolinės energetikos, todėl pasisakome prieš atominių elektrinių statybą mūsų regione“. R.Karbauskis ir LVŽS ir anksčiau aktyviai pasisakė prieš atominės elektrinės statybas, o prieš 2012 metų referendumą jis ir partija aktyviai agitavo balsuoti prieš jėgainę.
Anksčiau LVŽS kandidatu į energetikos ministrus buvo įvardijamas buvęs Kainų komisijos ir energetikos įmonių holdingo „Epso-G“ vadovas Virgilijus Poderys.
„Visi žmonės puikiai supranta, kad jie ėjo į Seimą, dalyvavo rinkimuose ne dėl to, kad gautų kažkokius postus, o dėl to, kad įgyvendintume tuos sprendimus, kuriuos esame nusimatę. Apie tai puikiai žinojo V.Poderys ir visi kiti, kad šitoj administracinėje valstybės valdymo reformoje yra toks keitimas ir šitoje vietoje nėra kad kažkas kažkam turi būti duota už kažką“, – BNS sakė R.Karbauskis.
Anot jo, taip pat bus siekiama dešimtimis procentų sumažinti valdininkų skaičių, optimizuoti valstybės valdymą.
Energetikos ministerija įsteigta po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų spalį, tačiau 1997 metų gegužę ji buvo panaikinta, o jos funkcijos perduotos Ūkio ministerijai. Už energetiką atsakinga ministerija buvo atkurta 2009 metų sausį, o ministro postą užėmė konservatorius Arvydas Sekmokas. Dabartinėje Vyriausybėje ministru dirbo Lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Neverovičius, o šiam atsistatydinus – Rokas Masiulis.
Lietuva 2011 metų vasarą parinko Japonijos kompaniją „Hitachi“ strateginiu investuotoju į Visagino atominę elektrinę, bet po metų surengtame patariamajame referendume projektas nesulaukė paramos. Dabartinė Vyriausybė kelis kartus skelbė naujus terminus, kada bus priimti sprendimai dėl VAE, tačiau iš esmės projektas yra žlugęs.
Energetikos ministerijos kompetencija yra energetinis saugumas, branduolinė energetika, iškastiniai energijos ištekliai, atsinaujinantys energijos ištekliai, elektra ir šiluma, energijos vartojimo efektyvumas.
Ministerija valdo strateginius šalies projektus įgyvendinančią elektros ir dujų perdavimo sistemų operatorių ir energijos išteklių bei gamtinių dujų biržų operatorių grupę „Epso-G“, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) operatorę ir naftos krovos bendrovę „Klaipėdos nafta“. Ministerijai taip pat yra pavaldi valstybinė įmonė Ignalinos atominė elektrinė, Energetikos agentūra, Lietuvos naftos produktų agentūra, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra ir Valstybinė energetikos inspekcija.
