Praėjusią savaitę Seime kilo šurmulys dėl dviejų „valstiečių“ Mindaugo Puidoko ir Agnės Širinskienės pateikto pasiūlymo, pagal kurį ūkininkams būtų leista susimažinti apmokestinamas pajamas.
Opozicija suskaičiavo, kad vien R.Karbauskiui tokios pataisos atneštų 14 mln. eurų naudos.
Tačiau R.Karbauskis dievagojosi sąmoningai nuo minėtų pataisų nusišalinęs, jomis nesidomėjęs ir nedalyvavęs balsavimuose.
„Visais atvejais, kada kas nors naudinga žemės ūkiui, žemdirbiams, yra sakoma, kad tai naudinga Karbauskiui, o visais atvejais, kai priimami sprendimai didinti mokesčius yra sakoma, kaip Karbauskis skriaudžia ūkininkus. (...) Aš visai nusišalinęs nuo tų klausimų. Aš nė vienu svarstomu klausimu apie žemės ūkį nei domiuosi, nei dalyvauju balsuojant, nei šnekuosi su kolegomis“, – BNS tuomet sakė jis.
Nesvarstyta liko ir R.Karbauskio idėja vietoj apskričių įteisinti Lietuvos padalijimą į žemes – Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją, Žemaitiją su joje išskirtu Mažosios Lietuvos subregionu.
Iš tiesų R.Karbauskis šioje kadencijoje stengiasi net nebūti posėdžių salėje, kai svarstomi su žemės ūkiu susiję klausimai. Visaip kitaip jis elgėsi būdamas Seimo nariu 1996–2000 ir 2000–2004 m. kadencijose. Tuomet jis nevengė nei pats registruoti su žemės ūkiu ir ūkininkais susijusių įstatymų pataisų, nei dėl jų pasisakyti.
Žinoma, tai buvo seniai. Politinė kultūra Lietuvoje per tą laiką gerokai pasikeitė. Tačiau kviečiame prisiminti, kokius įstatymus projektus anksčiau yra teikęs R.Karbauskis ir dėl ko jis dažniausiai pasisakė Seimo posėdžių salėje.
Gailėjo kolūkių?
Pirmojoje kadencijoje – 1996–2000 m. – Seimo narys R.Karbauskis nebuvo aktyvus. Per visą ketverių metų laikotarpį jis pats parengė vienintelį įstatymo projektą.
1999-ųjų sausį R.Karbauskis pasiūlė nustatyti, kad žemės ūkiui net tik kasmet būtų skiriama ne mažiau kaip 10 procentų nacionalinio biudžeto išlaidų, bet kad šiomis išlaidomis nebūtų laikomos lėšos, skirtos žemės ūkio mokslui bei mokymui, žemės reformos finansavimui bei paskolų garantijų fondui.
Aiškinamajame rašte R.Karbauskis rašė, kad tokių investicijų reikia dėl to, kad griuvo kolūkiai: „Vyravusi kolūkinė sistema reformuojama privataus ūkio kryptimi. Toks procesas reikalauja didelių investicijų, kurios šiandienos situacijoje įmanomos tik su valstybės pagalba. Šimtai tūkstančių žmonių buvo priverstinai atplėšti nuo žemės, o neseniai ją atgavę bando naujai įsikurti. Pastatai, keliai, elektrifikacija, jau nekalbant apie žemės ūkio techniką, naujas technologijas, kainuoja didžiulius pinigus, kurių besikuriantys ūkininkai patys neturi.“
1999 m. balandžio pabaigoje šis projektas pateiktas Seimui, bet jam nepritarta. Tuomet į naują kadenciją išrinktas ir valdančiajai daugumai priklausantis R.Karbauskis pakartotinai registravo identišką projektą, tačiau Seimas jo ir vėl nepriėmė.
2000–2004 m. kadencijoje R.Karbauskis daugiausia laiko skyrė įstatymų projektams, kuriais buvo siūloma žemės klausimus atimti iš administracijų direktorių ir perduoti savivaldybėms.
Dėl to jis teikė dešimtį įstatymų pakeitimų. Savivaldybėms R.Karbauskis norėjo perduoti visas su valstybine žeme, jos nuoma, grąžinimu, tvarkymu susijusias funkcijas. Tačiau per visą kadenciją šie pasiūlymai taip ir liko nesvarstyti.
Nesvarstyta liko ir R.Karbauskio idėja vietoj apskričių įteisinti Lietuvos padalijimą į žemes – Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją, Žemaitiją su joje išskirtu Mažosios Lietuvos subregionu.
Kam ūkininkams draudimas?
Šioje kadencijoje R.Karbauskis pagarsėjo pomėgiu keisti nuomonę. Mažiausiai kartą R.Karbauskis nuo savo iniciatyvos atsitraukė ir 2000–2004 m. kadencijoje. 2001 m. balandžio 17 dieną jis registravo pataisą, pagal kurią civilinis transporto priemonių draudimas būtų tapęs privalomas visiems, išskyrus ūkininkus.
„Transporto priemonės vairuotojas, dalyvaujantis kelių eisme, neprivalo būti apsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba būti apdraustas šiuo draudimu ir turėti galiojantį draudimo liudijimą (polisą), patvirtinantį draudimo sutarties sudarymą, jeigu dalyvaudamas vietinės reikšmės kelių eisme jis vairuoja vikšrinį traktorių, kombainą ar kitą žemės ūkio techniką, kuri naudojama tik žemės ūkio darbams“, – taip siūlymą buvo suformulavęs R.Karbauskis.
Šiandien ir dar kažkokį laikotarpį mes jokiu būdu negalime į šią rinką įsileisti užsieniečių. Nes mes Lietuvos ūkininkus, savo pačių žmones, nuvarysime nuo žemės.
Tačiau jau kitą dieną minties, kad ūkininkai savo turimų transporto priemonių neturėtų drausti, R.Karbauskis atsisakė ir pasiūlymą atsiėmė.
Tačiau nusišalinti ir nebesivelti į istorijas, kuriose gali kilti klausimų dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo, jis neišmoko. 2001-ųjų vasarą R.Karbauskis pateikė siūlymą didinti Žemės ūkio ministerijos biudžetą 15 mln. litų ir taip atitinkama suma padidinti biudžeto deficitą.
Pasiūlymas palaikymo nesulaukė.
2002-ųjų rugsėjį jis dar registravo siūlymą skelbti Lietuvoje ekstremalią padėtį dėl sausrų. Projektas Seimo salę pasiekė ir buvo atmestas tik tada, kai niekam jau neberūpėjo – 2005-ųjų pavasarį.
Be to, jis dar siūlė leisti savivaldybėms skolintis leidžiant obligacijas, nes taip esą būtų galima pritraukti daugiau investuotojų ir nereikėtų įkeisti turto. Pataisos buvo atmestos.
Rūpėjo sovietų agentų reikalai
Be ūkininkų interesų atstovavimo, 2000–2004 m. kadencijoje R.Karbauskis dar siūlė leisti buvusiems kitų valstybių specialiųjų tarnybų bendradarbiams nebedrausti dalyvauti Seimo ir Prezidento rinkimuose.
2001 m. balandį jis registravo siūlymą panaikinti įstatymą „Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo“, nes šis įstatymas esą prieštarauja Konstitucijai, o po metų registravo Prezidento ir Seimo rinkimų įstatymų pataisas ir siūlė iš jų išbraukti nuostatas, draudžiančią rinkimuose kandidatuoti buvusiems agentams.
R.Karbauskis tokį siūlymą argumentavo teiginiu, kad nė vienas galiojantis teisės aktas nenustato tvarkos, kaip turi būti įrodoma, kad Seimo narys sąmoningai bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis.
„Taip pat niekur nereglamentuojama, kas turėtų surinkti faktus dėl Seimo nario sąmoningo bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, kas turėtų kreiptis į teismą dėl atitinkamo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pan.“, – rašė jis aiškinamuosiuose raštuose.
Šios R.Karbauskio pataisos buvo atmestos 2005-aisiais.
Stojimą į ES rėmė tik su viena sąlyga
Pasisakydavo R.Karbauskis per abi praėjusias kadencijas gana retai. Bet, jei pasisakydavo, dažniausiai neišvengdavo žodžio „ūkininkai“. Be to, atrodo, kad vienas iš R.Karbauskio tikslų buvo Lietuvos stojimo į ES stabdymas.
Dėl to jis ne tik prieštaraudavo net formaliems su stojimu į ES Seime priimamiems sprendimams, stengėsi parlamentą įtikinti, kad sąlygos ūkininkams yra svarbiausias derybų klausimas ir, jo neišsprendus, esą išvis nėra ko stoti į ES.
Vengė R.Karbauskis ir tiesioginės atsakomybės, susijusios su derybomis dėl stojimo į ES. 1997 m. Seimui svarstant nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos ES – Lietuvos Jungtiniame Parlamentiniame Komitete sudarymo politikas tvirtina iš esmės nepritariantis tokios delegacijos sukūrimui, bet dar labiau piktinasi, kad joje nėra kaimo reikalų žinovų.
„Tikriausiai ne vieną kaimo gyventoją nustebintų, kad Lietuvos interesams Europos Sąjungoje atstovausiančios delegacijos sudėtyje iš 12 tikrųjų narių ir 9 pavaduotojų neatsirado nė vieno Kaimo reikalų komiteto atstovo“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Tačiau posėdžio pirmininkas jam iškart atšovė, kad šis postas buvo siūlomas pačiam R.Karbauskiui, tik jis pareigų atsisakė.
Aš sakiau: mes prieš tokį stojimą į Europos Sąjungą. Aš būsiu prieš tokį stojimą į Europos Sąjungą tol, kol pamatysiu realią programą, kaip išgyvens kaimas.
Apie stojimą į ES, kaip neigiamą dalyką, R.Karbauskis kalbėjo visomis pasitaikiusiomis progomis.
Pavyzdžiui, 1997 m. spalį R.Karbauskis iš Seimo salės tribūnos perskaitė pareiškimą ir pamėgino paaiškinti, kodėl Jungtinė frakcija nepalaiko Vyriausybės ataskaitos. Iš esmės jis kalbėjo ne apie Vyriausybės darbą, o apie stojimą į ES.
„Problema, kurią verta išskirti vertinant Vyriausybės darbą, būtų perdėtas entuziazmas norint įstoti į Europos Sąjungą. Dirbdami Seime jau ne sykį pastebėjome, kad Vyriausybė, skirdama didžiulį dėmesį įstatymų harmonizavimo su Europos Sąjungos pateikta baltąja knyga tempams, pamiršta padaryti pilnavertę pasekmių, kurios turės įtakos visų šalies gyventojų ateičiai, analizę. Pateiktiems Seime priimamiems įstatymams tokios analizės tikrai labai stinga“, – kalbėjo R.Karbauskis.
2000-aisiais Seime vykusioje diskusijoje, skirtoje Lietuvos derybų dėl narystės ES pradžiai, R.Karbauskis tvirtino, kad jis pats pasisako už narystę ES, tačiau esą žemdirbiai to visai nenori.
„Aš iš tikro labai noriu į Europos Sąjungą, bet aš pasakysiu, kodėl žemdirbiai yra prieš stojimą į Europos Sąjungą. Jie yra prieš, nes nežino, kaip pabaigs šiuos metus. Visi žemdirbiai yra ties bankroto riba. Jeigu kuris nors iš čia sėdinčių Seimo narių man parodys žemdirbį, kuris nėra ties bankroto riba, aš su malonumu nuvažiuosiu į tą apylinkę ir pažiūrėsiu į tą žemdirbį. (...)
Atleiskite, aš jums sakau tiksliai: nė vienas normalus ūkininkas jokių SAPARD lėšų šiais metais nepaims. Dėl ko nepaims? Dėl to, kad mes nežinome, kas bus kitais metais, ir mes neturime iš viso jokių lėšų. Ten reikia pirmiausia investuoti, o po to gauni paramą. Atleiskit, žmonės, to nebus. Apie kokias lėšas kalbam? Apie kokių lėšų panaudojimą? Aš nesu prieš stojimą į Europos Sąjungą ir niekada to nesakiau. Aš sakiau: mes prieš tokį stojimą į Europos Sąjungą. Aš būsiu prieš tokį stojimą į Europos Sąjungą tol, kol pamatysiu realią programą, kaip išgyvens kaimas. Tvarka, jeigu mes visi tai padarysime, aš būsiu už. Aš pirmas būsiu. Aš labai noriu į Europos Sąjungą, bet kaip ūkininkas...“ – dėl salėje kilusio triukšmo sakinio nebaigė R.Karbauskis.
„Aš labai noriu į Europos Sąjungą, bet kaip ūkininkas...“ – dėl salėje kilusio triukšmo sakinio nebaigė R.Karbauskis.
Kitoje kadencijoje – 2001 m. sausį diskusijoje dėl Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą R.Karbauskis ir vėl kalbėjo, kad derybos į Europos Sąjungą negali būti laikomos svarbiausiu dalyku. Svarbiausias dalykas, pasak R.Karbauskio, yra sąlygos, kuriomis Lietuva įstos į Europos Sąjungą. Tąkart jis pirmą kartą prabilo apie draudimą parduoti žemę užsieniečiams.
„Šiandien ir dar kažkokį laikotarpį mes jokiu būdu negalime į šią rinką įsileisti užsieniečių. Nes mes Lietuvos ūkininkus, savo pačių žmones, nuvarysime nuo žemės. Tai ir yra procesas, kuris jau prasidėjo vien nuo mūsų kalbų. Šiandien nuoma ir, sakykim, ilgalaikė žemės nuoma, kad ją normaliai dirbtų… Ūkininkas, neturėdamas 10, 15 ar 20 metų garantijų, negali investuoti į žemę. Šiandien jau neišsinuomosi, nes mūsų žmonės yra įtikinti, kad staiga žemė pradės brangti, ateis kažkokie ponai, jie tą žemę nupirks, ir taip klausimas bus išspręstas. Aš galiu drąsiai pasakyti – žemė pradės brangti po 15, 20 metų, nes pasiūla, kuri šiandien yra Lietuvoje, net atėjus užsieniečiams, neišspręs…“, – dėstė Karbauskis.
2001-ųjų balandį jis tikino, kad Seimo nariai išvis negali priimti sprendimų, susijusių su stojimu į ES, nes esą visi politikai taip painioja viešuosius ir privačius interesus.
„Mintis tokia, kad mes Seime esame per daug suinteresuoti stojimu į Europos Sąjungą. Mes suinteresuoti. Tai, sakyčiau, yra tiesioginis interesų konfliktas. Kiekvienas iš čia esančių žinome, kad įstojus į Europos Sąjungą kai kurie mūsų, tapę parlamento nariais ir t.t., turės galimybę pagerinti gyvenimą.
Jeigu kalbėčiau ne kaip Seimo narys, o kaip Lietuvos pilietis, šiandien negalėčiau atsakyti į klausimą, ar Lietuvai tai bus naudinga, nes į mano, kaip piliečio, klausimą atsakymo nedavė“, – tikino R.Karbauskis ir vėl prabilo apie žemės pardavimą užsieniečiams.
Gruodį vykusioje diskusijoje apie Lietuvos derybas dėl narystės Europos Sąjungoje R.Karbauskis ir vėl kalbėjo, kad pirmoji derybininkų strateginė klaida, didinanti euroskeptikų skaičių, buvo padaryta baigiant skyrių dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams.
„Esant tokiai situacijai aš galiu pasakyti tik vieną – jeigu mes taip eisime į Europos Sąjungą, tarp euroskeptikų jau galime skaičiuoti mažiausiai trisdešimt procentų kaimo gyventojų“, – dėstė jis.
Įžvelgė ginant savo interesus
Būtent dėl to, kad smarkiai priešinosi žemės pardavimui užsieniečiams 2003 m. gegužę svarstant, ar tikslinga reikalingumą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą pripažinti netekusiu galios, R.Karbauskis sulaukė kitų parlamentarų replikų, kad jis kryžium prieš leidimą gulasi ne šiaip sau, o gindamas savo verslo interesus.
Tuomet R.Karbauskis pareiškė, kad panaikinus įstatymą norima padaryti taip, kad atsirastų žemės prekybos įmonės.
„Turi būti apribojimų. Jie privalomi, kitaip mes susidursime su problema, kad iš tikro žemė taps… Iš tikro atsitiks tai, ko mes labiausiai nenorime, – ji taps preke ir verslo objektu. Mes kalbame apie žemę ne kaip apie verslo objektą, o kaip apie darbo priemonę. Tiems žmonės, kurie gyvena ir ta darbo priemone naudojasi, mes šį įstatymą priimame. Jūs gi siūlote ją padaryti preke“, – kalbėjo R.Karbauskis.
„Man kyla klausimas, kokių interesų jūs asmeniškai skatinamas pjautuvu, kryžiumi ir kūju gulatės ties tokiais saugikliais savo interesus stumdamas kitų Lietuvos piliečių sąskaita,“ – tuomet R.Karbauskio klausė Seimo narys Gintaras Steponavičius.
Net viešai užduoti klausimai tuomet nestabdė R.Karbauskio nuo tolimesnės kovos prieš žemės pardavimą užsieniečiams. 2013 m. jis buvo referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams organizatorius.
Tik dabar, vėl išrinktas į Seimą, R.Karbauskis apie žemės pardavimo saugiklius tyli it žemė. Net žurnalistų paklaustas jis atsisakė Seime priimtą klausimą komentuoti, paaiškinęs, kad negali to daryti.
Rūpėjo ne tik žemė
R.Karbauskiui praėjusiose kadencijose rūpėjo ne tik žemės pardavimo klausimai.
Štai dar 1998 m. gegužę Seimui svarstant Augalų apsaugos įstatymą, R.Karbauskis pasisakė jo valdomoms įmonėms aktualiausiu – trąšų klausimu.
Įstatymo pataisomis siekta Aplinkos apsaugos ministerijai perduoti teisę nustatyti pesticidų ir kitų nuodingų medžiagų gamybos, įvežimo ir saugojimo leidimų išdavimų tvarką.
R.Karbauskis tokį sprendimą laimino.
„Labai svarbu, kad šiame įstatyme mes pirmą sykį atribojom įvežimo, prekybos ir saugojimo leidimus, kad dabar juos pesticidams išduos Žemės ūkio ministerija, o nebus taip, kaip anksčiau buvo, kad įvežimą tvarkė Aplinkos apsaugos ministerija, prekybą ir saugojimą – Žemės ūkio ministerija. Tokiu atveju, kai vienas vaikas buvo tvarkomas dviejų motinų, nelabai gerai išeidavo. Taigi tą norėčiau paminėti ir pasakyti, kad iš tikrųjų šiam įstatymui reikia, tokiam, koks jis šiandien yra, pritarti po svarstymo“, – sakė jis.
1998 gruodį R.Karbauskis pasisakė ir balsavo prieš Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis buvo didinami akcizai benzinui ir dyzelinui.
Politikas tuomet neslėpė, kad nepalaikyti įstatymo ryžosi dėl to, kad padidinti akcizai skaudžiai smogs ūkininkams.
„Mes jau girdėjome Žemės ūkio ministerijos atsiliepimus ir kitų pareigūnų skaičiavimus, kiek šitie dalykai kainuos žemdirbiams, ir mes jau girdėjome, kaip jūs vertinate padidėjusias vartojimo kainas. Atsakote, kad vartojimo kainos, jūsų nuomone, padidės 0,5 proc., tačiau žemdirbių kaštai padidės daug daugiau. Kas tai kompensuoja? Atsakymas, kiek girdėta – mums nėra numatytas toks kompensavimas. Kaip jūs tai vertintumėte?“ – R.Karbauskis klausė tuomečio finansų ministro Algirdo Gedimino Šemetos.
Ministras atsakė, kad Vyriausybė yra priėmusi sprendimą pavesti Žemės ūkio ministerijai išnagrinėti būdus ar kompensavimo poreikį žemės ūkyje dirbantiems žmonėms, tačiau R.Karbauskis vis tiek balsavo prieš.
Dėl ūkininkams mokamų kompensacijų už degalus 2001-ųjų spalį R.Karbauskis susiginčijo su tuomete finansų ministre Dalia Grybauskaite. Tuomet jam nepatiko, kad norintiems gauti kompensacijas ūkininkams įvesta būtinybė pateikti degalų įsigijimo dokumentus. R.Karbauskis tikino, kad tai – per sudėtinga.
D.Grybauskaitė R.Karbauskiui aiškino, kad įsigijimo dokumentas gali būti paprastas pirkimo čekis. „Ar tai taip sudėtinga?“ – klausė ji.
R.Karbauskis neatlyžo ir toliau gilinosi, kas ūkininkams sumokės už dokumentų vežiojimą.
Tikriausiai daugelis iš čia esančių esate ragavę šių gėrimų, ir kokybe niekas nesiskundė. Jeigu žengiame į Europą kitais klausimais, šiuo irgi reikia žengti.
„Kas mėnesį, jeigu taip brangu, mėginsim nustatyti dokumento vežimo tvarką, jums padedant. Aš čia juokauju“, – atkirto tuometė finansų ministrė.
Spaudė žemės ūkio ministrą dėl grūdų
Nevengė R.Karbauskis ministrų teirautis ir apie kitus, su žemės ūkio verslu susijusius reikalus. Štai 2001 m. liepą per Vyriausybės valandą žemės ūkio ministrui Kęstučiui Kristinaičiui jis uždavė klausimą apie konkretų grūdų saugojimo konkursą.
„Gerbiamasis ministre, šiomis dienomis Žemės ūkio ministerija vykdė konkursą dėl to, kurios įmonės atliks paslaugas agentūrai superkant grūdus. Šiandien į mane kreipėsi keleto įmonių vadovai stebėdamiesi, kodėl ne paslaugų kaina tapo pagrindiniu kriterijumi, o kažkokie kriterijai, kurie išvis nebuvo žinomi, tapo pagrindiniais atrenkant įmones vykdyti tas paslaugas. Aš labai norėjau jūsų paprašyti pasidomėti šia situacija, nes iš tikro žemdirbiams, kaip man atrodo, pagrindinis klausimas ir pagrindinė nauda yra paslauga. Manau, kad tas pat yra tikriausiai ir agentūrai. O kitus kriterijus, jeigu jų yra, būtų labai gerai, kad mes, Seimo nariai, ir kiti žmonės, dalyvaujantys konkursuose, taip pat žinotume“, – teigė R.Karbauskis.
K.Kristinaitis tikino, kad kriterijai pakankamai aiškūs, nes pagrindinis kriterijus yra būtent paslaugos kaina.
„Buvo ir kitų kriterijų. Vienas iš jų yra pasiruošimas saugoti ir tinkamų saugojimo sąlygų užtikrinimas, kad nebūtų prarasta superkamų per intervencinius pirkimus grūdų kokybė. Vertinant pagal visus kriterijus balais (yra speciali balų vertinimo sistema), buvo atrinkta 10 įmonių. Atrinkimo rezultatai dar nėra galutinai patvirtinti, nes mes žiūrime, kad žemdirbiams būtų patogu pristatyti intervencinius grūdus į sandėlius, kad jie būtų tolygiai išsidėstyti visoje Lietuvoje. Konkursas nebaigtas, bet aš pažadu pasidomėti papildomai ir šiaip domiuosi, nesu pavedęs domėtis šiuo klausimu vien komisijai, kad tik ji spręstų, bet prieš priimant galutinius sprendimus aš ir pats labai atidžiai viską peržiūrėsiu“, – atsakė jis.
R.Karbauskis – už naminukės legalizavimą
Labai keista, bet pagarsėjęs kovotojas su alkoholiu dėl ūkininkų pamynė net šį principą. 2003 m. R.Karbauskis pasisakė ir balsavo už tai, kad Lietuvoje būtų legalizuota naminukė.
Akcentavęs kad pats alkoholio niekada nėra ragavęs, R.Karbauskis tikino, kad ūkininkai galėtų jį gaminti.
„Jokios kalbos nėra, šiandien tie smulkieji nelegalaus alkoholio gamintojai tikrai nepersitvarkys, į legalią rinką jie neateis, tačiau yra nemažai ūkininkų, vidutinių, stambių ūkininkų, kurie prie savo verslo šį verslą galėtų pridurti. Tikrai paklausa yra. Tikriausiai daugelis iš čia esančių esate ragavę šių gėrimų, ir kokybe niekas nesiskundė. Jeigu žengiame į Europą kitais klausimais, šiuo irgi reikia žengti. Aš esu prieš siūlymą atmesti“, – pasisakė R.Karbauskis.
Reikalavo kaimui pinigų
R.Karbauskis, kuris šiaip buvo labai retas kalbėtojas Seimo salėje, beveik niekada nepraleisdavo progos užduoti klausimų apie žemės ūkį naujai skiriamiems premjerams, taip pat nenutylėdavo, kai buvo tvirtinamas valstybės biudžetas, ir visada rasdavo, ko dar paprašyti kaimui.
Štai 1998 m. lapkritį svarstant 1999 metų valstybės biudžeto projektą, R.Karbauskis rūpinosi, ar rasis lėšų melioracijai.
1999 m. birželį tvirtinant naujos Rolando Pakso Vyriausybės programą R.Karbauskis vėl domėjosi, kaip ji rems kaimą ir buvusią Vyriausybę kaltino likviduojant kaimo mokyklas, gydymo įstaigas, kultūros namus ir bibliotekas.
Po R.Pakso atsistatydinimo iš premjero pareigų 1999 m. Seimui balsuojant dėl Andriaus Kubiliaus skyrimo premjeru bei paskui tvirtinant naują Vyriausybės programą, R.Karbauskis ir vėl klausė, kas bus su kaimu ir siūlė savo pagalbą.
Tvirtinant 2000-ųjų metų valstybės biudžetą premjerą A.Kubilių jis kritikavo už planą nebereguliuoti žemės ūkio produkcijos kainų.
„Jūs siūlote kitais metais nebereguliuoti žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų. Jūs deratės dėl Lietuvos rinkos apsaugos liberalizavimo, o tai reiškia muitų importuojamai žemės ūkio produkcijai sumažinimą. Jūs siūlote neremti žemės ūkio produkcijos eksporto ir t.t. Ar jūs esate pasiruošę prisiimti atsakomybę už žemės ūkio sunaikinimą ir kaip jūs įsivaizduojate spręsti jau kitais metais iškilsiančią socialinę katastrofą kaime?“ – R.Karbauskis klausė premjero.
A.Kubilius R.Karbauskiui atšovė, kad jam pačiam laikas liautis skatinus neramumus kaime.
„Ar jūs esate pasiruošęs prisiimti atsakomybę už kaimo gąsdinimą ir tam tikra prasme socialinių neramumų skatinimą? Raginčiau visus iš tikrųjų prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, kad ir kiek jie būtų negražūs prieš artėjančius rinkimus. Mes turėtume kaimą remti ne pažadais, ne skelbiamom subsidijom, kurių po to programa yra neįvykdoma, o realia finansine politika, kuri leistų kaimui gauti realius pinigus. Galbūt mažesnius negu tie, kurie būna nupaišomi pažaduose, bet realius pinigus ir iš karto. Jūs norėtumėt, kad būtų kitaip. Aš su jumis nesutinku“, – kalbėjo A.Kubilius.
Antrajame 2000 m. biudžeto svarstyme 1999 gruodį R.Karbauskis tikino, kad žemės ūkiui skiriama nepakankamai lėšų ir galiausiai balsavo prieš biudžeto patvirtinimą.
Ir kitoje – 2000–2004 m. kadencijoje – R.Karbauskis dažniausiai pasisakydavo skiriant premjerus, tvirtinant Vyriausybių programas ir diskutuojant valstybės biudžeto klausimais. Ir kas kartą kalbėjo tik apie žemės ūkį.
2001-ųjų vasarą premjeru skiriant tuometį Socialdemokratų partijos pirmininką Algirdą Brazauską, R.Karbauskis pripažino, kad jis vienintelis gali suburti stiprią Vyriausybę, tačiau kritikavo sprendimą žemės ūkį patikėti „Naujosios sąjungos“ atstovui Kęstučiui Kristinaičiui. Be to, A.Brazausko Vyriausybės programą R.Karbauskis vadino abstrakčiausia iš jo matytų penkių Vyriausybės programų.
2001-aisiais tvirtinant biudžetą R.Karbauskis tikino, kad bus klaida nepriimti jo teiktų įstatymų pataisų ir žemėtvarkos tarnybų neperduoti savivaldybėms. Taip pat reikalavo didinti žemės ūkio finansavimą. Su kolegomis „valstiečiais“ R.Karbauskis teikė pasiūlymą 2002 m. biudžete žemės ūkiui numatyti papildomus 250 mln. litų, iš jų 200 mln. specialiai Kaimo rėmimo programai, 50 mln. litų kompensacijai už gazolį, dyzelinius degalus, naudojamus žemės ūkyje. Tačiau pasiūlymas buvo atmestas.
2003 m. R.Karbauskis tikino, kad paramos negavę ūkininkai jau bankrutuoja. Ir esą ne tik smulkieji.
„Kalbant apie smulkiuosius ūkininkus, mes juos diskriminuojame jau seniai ir toliau ta diskriminacija tęsiasi. Naujoji paramos pieno ūkiui tvarka tą diskriminaciją tik patvirtina. Pasakysiu viena, kad šiandien yra tokia situacija: neskyrę daugiau pinigų turime problemą, kad stambieji ūkininkai, kurių primilžiai ir javų derlingumas jau senokai viršija Europos Sąjungos vidurkį, šiandien taip pat yra prie bankroto ribos“, – sakė jis.
