Antrojo turo sėkmę prognozuoja konservatoriams
Anot R.Karbauskio, partija antrajame rinkimų ture tikisi sėkmingo pasirodymo: „Daugelio partijų, kurios nepateko į antruosius turus, rinkėjai turėtų palaikyti LVŽS kandidatus, nes antruose turuose dominuoja mūsų konkurentai – yra 20 konservatorių, 16 socialdemokratų ir likusieji po kelis ar po vieną. [...] Aišku viena – jeigu Valstiečių ir žaliųjų sąjunga tų rinkimų nelaimės, turėsime koaliciją, kurioje bus konservatoriai su socialdemokratais. Kitų variantų nebelieka“, – įsitikinęs R.Karbauskis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovo profesoriaus Ramūno Vilpišausko tvirtinimu, kol kas sudėtinga prognozuoti, kurios partijos atstovai antrajame ture surinks rinkėjų balsų daugumą. Jo įsitikinimu, tiek TS-LKD, tiek LVŽS šansai apylygiai.
„Manau, kad rezultatas labai smarkiai priklausys nuo rinkėjų aktyvumo. Kuo mažesnis aktyvumas, tuo daugiau šansų konservatoriams laimėti vienmandatėse apygardose.
Žinoma, tai reiškia, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga mėgins agituoti, kad rinkėjai kuo aktyviau dalyvautų.
Pasisakymas apie neišvengiamą socialdemokratų ir konservatorių koaliciją, jeigu valstiečiai bus antri, turbūt vienas iš agitacijos būdų, nes man tokia koalicija atrodo trečia eilėje pagal tikimybę. Tai tikrai ne pagrindinis scenarijus“, – teigia R.Vilpišauskas.
Jam antrina ir apžvalgininkas Vytautas Bruveris, kuris taip pat įsitikinęs, kad abiejų partijų padėtis antrajame ture panaši. Tačiau jis prognozuoja, kad vis dėlto didesnio palaikymo turėtų sulaukti TS-LKD, nes rinkėjų aktyvumas tradiciškai turėtų būti nedidelis: „Dvidešimt keli ar 30 proc. Apskritai peržvelgęs situaciją antrajame rinkimų ture, spėju, kad geresnius šansus turi konservatoriai, [...] jie turėtų gauti pirmosios rankos teisę formuoti koaliciją. Tą koaliciją turėtų sudaryti konservatoriai, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir Liberalų sąjūdis.“
R.Karbauskis neįžvelgia skirtumų
R.Karbauskis sutinka, kad, esant mažam rinkėjų aktyvumui, LVŽS atstovams bus sunku laimėti vienmandatėse apygardose. Tačiau jis priduria besitikintis, jog aktyviai pirmame ture dalyvavę rinkėjai taip pat dalyvaus ir antrame.
„Jeigu mes pralaimėsime rinkimus, konservatoriai laimės labai daug mandatų. Jeigu taip atsitiktų, jie galėtų laimėti daugiausia 62 mandatus. Tokiu atveju jiems galbūt užtektų liberalų ir mes turėtume finansų ministrą Andrių Kubilių, premjerą Gabrielių Landsbergį ir t. t. Jeigu tauta tokio pasirinkimo nori, taip ir bus“, – sako R.Karbauskis.
Jis taip pat akcentuoja, kad LVŽS laikosi pažado dėl koalicijos tartis tik tada, kai bus pasibaigęs balsavimas. Minėjome, kad tarsimės po rinkimų. Tai mes aiškiai įrodėme. Politologai teigė, kad tai tik mūsų šnekos, kad iš karto po rinkimų nubėgsime ir sudarysime koaliciją. To nedarėme ir nedarysime. Be galutinių balsų skaičiaus jokių koalicijų nebus sudarinėjama“, – pabrėžia R.Karbauskis.
Jeigu LVŽS ir TS-LKD rimtai kalba apie pokyčius, o ne tik naudoja tai kaip rinkiminės kampanijos šūkį, tai, kuo daugiau koalicijoje dalyvių, tuo sunkiau bus tuos pokyčius įgyvendinti.
Jis atkreipia dėmesį, kad vis dėlto partijos vadovaujasi skirtingomis vertybėmis: „Mums tai labai svarbu, todėl sunkiau įsivaizduoti galimą koaliciją, kurioje būtų liberalai. Jų požiūris daugeliu klausimu labai skiriasi vertybine prasme nuo mūsų požiūrio. Čia galbūt panašesnės konservatorių ir socialdemokratų partijos. Jos iš tikrųjų daugeliu klausimu yra labai panašios.“
Partijos vertinimu, anot R.Karbauskio, didelio skirtumo tarp socialdemokratų ir konservatorių nėra. „Neatmetame varianto, kaip vieno iš įmanomų, [...] kad gali būti plati koalicija, kurioje dalyvautų ir Valstiečių sąjunga kaip tos koalicijos ašis, ir konservatoriai bei socialdemokratai“, – sako R.Karbauskis.
Neįsivaizduojama koalicija
Tiek R.Vilpišauskas, tiek V.Bruveris tokį plačios koalicijos scenarijų vertina skeptiškai. Pasak R.Vilpišausko, yra kelios priežastys, kodėl mažai tikėtina, kad tokia koalicija bus sudaryta: „Kuo daugiau dalyvių koalicijoje, tuo sunkiau pasidalinti atsakomybės sritis ir postus. Žinoma, visos partijos neigia, kad joms postai svarbūs, bet dėl to derybos ir dalybos niekada nebūna lengvos. Kitas dalykas, jeigu LVŽS ir TS-LKD rimtai kalba apie pokyčius, o ne tik naudoja tai kaip rinkiminės kampanijos šūkį, tai, kuo daugiau koalicijoje dalyvių, tuo sunkiau bus tuos pokyčius įgyvendinti.“
Jis atkreipia dėmesį, kad šūkis „už pokyčius“ labai daugiaprasmiškas, nes bet kokiu atveju tai bus sunkiau įgyvendinti, nei dabar pateikiama rinkėjams. „Taip, pasikeis nemažai Seimo narių, pasikeis vyriausybė. Šia prasme pokyčiai neišvengiami, bet politikos ir poveikio žmonių gyvenimui prasme pokyčiai bus sudėtingi. Remiuosi įvairių ankstesnių Lietuvos vyriausybių patirtimi“, – tvirtina R.Vilpišauskas.
Jis pateikia pavyzdį, kad XV-oji vyriausybė, kuriai vadovavo A.Kubilius, taip pat žadėjo pokyčius ir tie pokyčiai netgi buvo įtraukti į vyriausybės programą, tačiau po ketverių metu praleistų valdžioje tik nedidelė dalis tų pokyčių buvo įgyvendinta.
„Apskritai, manau, verta daug daugiau kalbėti apie tai, ką reiškia pokyčiai ir kaip juos įgyvendinti. Daug kas nuvertina pokyčių sudėtingumą. Visuomenė galbūt balsuos už tuos, kurie nėra valdžioje, bet labai didelė dalis visuomenės labai greitai išreikš nepasitenkinimą“. [...] , – įsitikinęs R.Vilpišauskas.
Panašios pozicijos laikosi ir V.Bruveris, kuris tvirtina negalintis įsivaizduoti koalicijos, kurioje kartu būtų socialdemokratai ir konservatoriai.
„Deja, mūsų šiandienėje politikoje vertybiniai ir programiniai dalykai dažnai neturi beveik jokios reikšmės. Svarbiausias faktorius – milžiniškas politinis, asmeninis, emocinis antagonizmas. Jis radikalus ir niekada nesutaikomas“, – tvirtina V.Bruveris.
Jis svarsto – net jei socialdemokratų ir konservatorių koalicija, kurią prognozuoja R.Karbauskis, būtų sudaryta, kiek ji laiko egzistuotų ir kokius darbus per savo egzistavimo laikotarpį sugebėtų padaryti.
„Manau, beveik nieko. [...] Grįžtant prie galimų koalicijų, Liberalų sąjūdžio, valstiečių ir žaliųjų bei konservatorių koalicija, kuri kol kas atrodo labiausiai tikėtinas variantas, būtų daug labiau įmanoma ir veiksmingesnė, nors dideliu jos veiksmingumu aš irgi abejoju, kaip ir bet kurios kitos koalicijos, kuri būtų sulipdyta po šių rinkimų“, – vertina V.Bruveris.
Ketina sudaryti profesionalų vyriausybę
R.Karbauskio nuomone, priklausomai nuo antro turo rezultatų, scenarijus, kurį politologai dabar kritikuoja, yra tikėtinas: „Jeigu mūsų į Seimą patektų 30 ar pan., manau, tas scenarijus, kurį kol kas atmeta politologai, jog susitars socialdemokratai ir konservatoriais, labai realus, nes kitos koalicijos net matematiškai sudaryti neišeitų.“
Jo įsitikinimu, jei po antro rinkimų turo konservatoriai surinks itin daug balsų, koalicijos sudarymo scenarijus aiškus. Jei dauguma balsuotų už Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovus, tvirtina R.Karbauskis, koalicijos variantai galėtų būti įvairūs.
„Tada bandysime įtikinti savo partnerius, kad pirmiausia turime gerinti vyriausybės kokybę ir profesionalumą. Tai labai susiję su tuo, kas vyksta ministerijose, tarnybose – nebėra kompetentingų žmonių. Pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerijoje dirba 370 valdininkų. Iš jų septyni – žemės ūkio specialistai. Tai tragedija. Pagrindinis reikalavimas ministerijose ir departamentuose dabar – partinis bilietas“, – tvirtina R.Karbauskis.
Scenarijus, kurį kol kas atmeta politologai, jog susitars socialdemokratai ir konservatoriais, labai realus, nes kitos koalicijos net matematiškai sudaryti neišeitų.
Jo teigimu, tokiu būdu partijos virsta įdarbinimo agentūromis. Politikas priduria – žmogus gali turėti partinį bilietą, bet tai neturėtų tapti pagrindiniu principu, pagal kurį formuojamos ministerijos ir departamentai.
Su juo sutinka V.Bruveris: „Tai sena problema, senas vėžys. Protekcionizmas, nepotizmas ir, nepabijokime to žodžio, politinė korupcija. Tai viena iš populiariausių korupcijos formų.“
Panašios pozicijos laikosi ir R.Vilpišauskas, tačiau jis pabrėžia – ministerija yra politinė įstaiga, todėl joje visų pirma turėtų dirbti politikai. „Jie turi įsiklausyti į kompetentingų žmonių nuomonę, bet jie priima politinius sprendimus. [...] Labiausiai šioje profesionalų vyriausybės koncepcijoje kelia nerimą idėja, kad užtenka, jog ministras, pavyzdžiui, išmanytų žemės ūkį, ir viskas eis kaip per sviestą, pokyčiai bus įgyvendinami. Taip nebus ir bus labai smarkiai nusivilta, jei taip tikrai bus daroma“, – perspėja R.Vilpišauskas.
Pasak V.Bruverio, jei norime normalios ir funkcionuojančios demokratijos, politinius postus turi užimti politikai.
„Tai, kad jie neįgyvendina tų politinių vertybinių, programinių dalykų, kuriuos patys prižada ir deklaruoja, – tai jų problema, visuomenės kontrolės problema, o ne pačios koncepcijos kad postus turi užimti politikai“, – atkreipia dėmesį V.Bruveris.
