Apkalta Seimo nariui inicijuojama dėl M.Basčio ryšių su Rusijos energetikos ir Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovais, užkirtusių jam kelią gauti leidimą dirbti su slapta informacija, ją ketina rengti valdantieji socialdemokratai ir „valstiečiai“.
Opozicija išsakė įtarimus, kad tai yra Socialdemokratų frakcijos atstovo M.Basčio gelbėjimo planas, blokuojant jų tyrimą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.
Socialdemokratai nori tirti ir konservatorius
Konservatoriai siūlė atlikti atskirą platesnį tyrimą dėl M.Basčio ryšių galimos grėsmės nacionaliniam saugumui, ir tam buvo pritarta už balsavus 94 Seimo nariams, vienam prieš ir 6 susilaikius. Tyrimą dėl M.Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui iki balandžio vidurio atliks NSGK, komitetui suteikti platesni laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimai.
Grupė valdančiųjų socialdemokratų siekė tyrimo klausimus papildyti epizodais iš vadovaujant praėjusios kadencijos dešiniųjų Vyriausybei energetikos sektoriuje atliktų sprendimų, tačiau vėliau pasiūlymus atsiėmė, sakydami, jog dėl to inicijuos atskirą tyrimo komisiją.
Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tikino, kad jai gėda, jog Lietuvos Seime yra Rusijos įtakai pasiduodančių kolegų, todėl, pasak jos, būtina nuodugniai ištirti visus M.Basčio ryšius.
Tuo tarpu socialdemokratas Artūras Skardžius sako, kad tai pirmasis atvejis, kai Seime bandoma organizuoti apkaltą dėl pažymų. Pasak jo, be leidimo dirbti su įslaptinta informacija M.Bastys daugių daugiausia nusipelno netekti Seimo vicepirmininko pozicijos, tačiau tikrai ne mandato, mat yra išrinktas demokratiniu keliu.
„Aš nekalbu apie pažymos turinį, aš kalbu apie precedentą“, – sakė jis.
„Tvarkietis“ Petras Gražulis, kurio frakcija skelbiasi opozicine, pareiškė, kad šio tyrimo tikslas bus vienas – „suskaldyti valdančiąją daugumą ir „valstiečius“.
„Aš galiu su Putinu susitikti ir aš neišduosiu Lietuvos. Ir su Lukašenka galiu susitikti“, – aiškino jis.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikino, kad, jo nuomone, pradžiai pakaktų vien komiteto tyrimo, nes dabar gali atsitikti taip, jog kitą savaitę įvyks M.Basčio apkalta ir komisijai nebeliks, ką tirti.
Komisijos kurti nepanoro „valstiečiai“
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis dar trečiadienį neabejojo, kad „valstiečiai“ palaikys siūlymą Seime dėl M.Basčio ryšių burti dvi komisijas – apkaltos ir laikinąją.
Klausiamas, ar jos nedubliuos viena kitos darbo, V.Pranckietis tuomet tikino, kad geriau taip, nei nedaryti nieko.
„Geriau dvi nei nė vienos. Svarbu rezultatas“, – sakė jis.
Tačiau ketvirtadienį V.Pranckietis išvyko į Romą. Tuomet „valstiečių“ frakcijos seniūnas R.Karbauskis pareiškė, kad dviejų komisijų kurti nereikia.
„Jūs tikriausiai girdėjote apie Teisės departamento išvadą. Ar negirdėjote? Ji yra neigiama tam pasiūlymui, kurį teikia konservatorių frakcija. Ten labai aiškiai pasakyta, kad to daryti nereikia. Kita vertus, mes nusprendėme, ir protokolinis sprendimas yra paruoštas, jis registruotas, kad visus tuos klausimus, kuriuos buvo įrašę į laikinosios komisijos darbotvarkę, mes perduodame Nacionalinio saugumo komitetui, ir jie privalomai turės nagrinėti tuos klausimus ir atsakyti Seimui visa apimtimi“, – teigė R.Karbauskis.
Pasak jo, tokiu būdu bus įvykdyta tai, ko norėjo visi Seimo nariai.
Iš tiesų Seimo Teisės departamentas nesukritikavo siūlymo burti laikinąją komisiją. Jis tik nustatė, kad ši komisija negali atsakyti į klausimą dėl apkaltos būtinybės. Esą tai yra išskirtinė specialiųjų apkaltų komisijų teisė.
Opozicija nusileido
Opozicijos atstovas Arvydas Anušauskas pripažino, kad konservatoriai nusileido ir atsižvelgė į „valstiečių“ norą nekurti atskiros komisijos. Tačiau jis tikina, kad tyrimą dėl M.Basčio ryšių Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas galėtų tinkamai atlikti tik tuomet, jei jam bus suteiktas laikinosios komisijos statusas. Jo negavus komitetui liudijantys žmonės neturėtų pasirašyti, kad sako tik tiesą. Ir negalės būti patraukti atsakomybėn, jei duos melagingus liudijimus.
Todėl konservatoriai ketvirtadienį Seimui pateikė siūlymą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui suteikti laikinosios komisijos statusą. Jam buvo pritarta.
Tiesa, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas apskritai nemato, ką komitetas turėtų tirti. Anot jo, VSD pateikė pakankamai informacijos, kad Seimo narys negalėtų gauti slaptos informacijos, ir to pakanka.
„Ką dar komitetas turėtų pasakyti, aš nežinau“, – sakė jis.
Jei komitetas VSD prašytų daugiau informacijos apie M.Bastį, pasak V.Bako, kiltų grėsmė, kad būtų atskleisti VSD darbo metodai, informacijos šaltiniai.
„Aš šiandien darkart susipažinau su projektu, dar kartą perskaičiau pažymą. Tiesą sakant, plačiau žiūrėti reiškia ką? Atskleisti specialiųjų tarnybų metodus, šaltinius? Mes galime padaryti dar didesnės žalos. Iš kur gavo informaciją? Komitetas tikrai to nedarys. Kol kas man nelabai aišku, kas norima komitetui pavesti, bet, kas bus pavesta, tą mes pagal įstatymą padarysime“, – kalbėjo V.Bakas.
Socialdemokratas Algimantas Salamakinas tikino, kad komiteto priimtos išvados neturės jokių teisinių pasekmių, su jomis nebus galima nueiti į Konstitucinį Teismą, todėl toks tyrimas tebus laiko gaišimas.
„Apkaltos komisija susiaurins tyrimą iki kelių mėnesių, o tyrimas vertins kitas aplinkybes, platesnį chronologiškai įvykių ratą“, – atsakė A.Anušauskas.
Apkaltą rengs kita komisija
Tačiau socialdemokratai vieningai balsavo dėl siūlymo kurti apkaltos M.Basčiui komisiją.
Siūlymą kurti apkaltos komisiją Seimui pristatęs Povilas Urbšys tikino, kad ši aiškinsis ne tik M.Basčio veiklą po pernai lapkritį duotos priesaikos, nors pripažino, kad tik dėl tų veiksmų jam gali grėsti apkalta.
Pasak P.Urbšio, komisija vis tiek norės pasigilinti į platesnį kontekstą.
„Netiesa, kad ši komisija tirs laikotarpį tik po priesaikos, nes įvertinti, kodėl Seimo narys negavo leidimo dirbti su slapta informacija, reikia įvertinti visą informaciją, kurią pateikė VSD“, – sakė P.Urbšys.
Seimo pirmininkas V.Pranckietis prieš savaitę pranešė gavęs Valstybės saugumo departamento (VSD) išvadą, kad tuometiniam parlamento vicepirmininkui socialdemokratui M.Basčiui neturėtų būti išduotas leidimas dirbti su visiškai slapta informacija.
Seimo pirmininkui VSD pateiktoje medžiagoje aprašomi M.Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
Paviešinus šią informaciją Seimo opozicija pirmiausia ėmėsi kalbėti apie apkaltą M.Basčiui, tačiau netrukus nuomonę pakeitė ir nutarė burti laikinąją Seimo komisiją dėl M.Basčio ryšių Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Opozicija tikėjosi, kad pasigilinusi į detales komisija galės pasigilinti į kitus su M.Basčio ryšiais susijusius epizodus ir neužsikirs kelio plėsti asmenų, kurių veikla gali kelti įtarimų, ratą. Taip pat – atsakyti į klausimą, ar M.Bastys nusipelnė apkaltos.
Tuo tarpu valdantieji antradienį skubiai surinko parašus apkaltos procedūrą pradėti nedelsiant. Opozicija mano, kad šis siūlymas naudingas pačiam M.Basčiui, kuris žino, kad ši apkaltos komisija gali nuspręsti prašyti informacijos tik apie įvykius, atsitikusius po M.Basčio priesaikos, ir taip išplauti Seimo nario mundurą be realaus tyrimo.
Dėl šios istorijos M.Bastys buvo priverstas atsistatydinti iš Seimo vicepirmininko pareigų, jis sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, tačiau Seimo nario mandato neatsisakė.
