„Mes iš tikrųjų labai norėtume, kad kultūros finansavimas niekaip nebūtų siejamas su alkoholio prekyba ar tabaku, bet, žinant prognozes, kad mes netrukus galime susidurti su dar viena krize, ekonomikos krize pasauline, tai tokiu atveju, mes girdime ir priimamame tai, kad mes turime palūkėti su savo norais tai sieti tik su biudžeto procentu.
Turime turėti tą garantą, kuris būtų papildomas pajamų šaltinis – tai akcizai. Nors jų surinkimas ir mažėtų, o mes to siekiame, tai mažėtų finansavimas. Tačiau, jeigu žiūrėtume, kad ateitų krizė ir jeigu ji ateis, tai mažėjimas biudžete būtų drastiškas, nes mums reiktų tą krizę išgyventi. Tai yra labai rimtos kalbos. Mes negalime apie tai negalvoti“, – pareiškė R.Karbauskis.
Jeigu žiūrėtume, kad ateitų krizė ir jeigu ji ateis, tai mažėjimas biudžete būtų drastiškas, nes mums reiktų tą krizę išgyventi. Tai yra labai rimtos kalbos. Mes negalime apie tai negalvoti.
Seimo Kultūros komitetas trečiadienį opozicijos iniciatyva svarstė Vyriausybės planus kitais metais mažinti kultūros srities finansavimą, kad būtų galima suformuoti „pokyčių krepšelį“. Komiteto pirmininkas R.Karbauskis ramino, kad Kultūros ministerijai taupyti neteks. Jis tikino, kad derybose dėl „pokyčių krepšelio“, jei prireiks, neoficialiai dalyvaus ir jis pats.
15min jau rašė, kad Vyriausybė visoms ministerijoms, išskyrus Krašto apsaugos, pasiūlė nusirėžti 616 milijonų eurų ir juos sumesti į bendrą „pokyčių krepšelį“. Kultūros ministerijai nurodyta išlaidas 2018 m. susimažinti 17,4 mln. eurų, tai sudaro dešimtadalį šiemetinio ministerijos biudžeto.
Tačiau trečiadienio Kultūros komiteto posėdyje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R.Karbauskis pareiškė, kad šis paraginimas tėra tik žodžiai, o finansavimas kultūrai mažėti negali.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson posėdyje kalbėjo, kad finansavimas kultūrai ne tik negali mažėti, bet turi didėti.
Ji tikino, kad kitais metais papildomai finansuoti Gedimino kalno tvarkymą, įvesti kultūros pasą, kuris leistų moksleiviams nemokamai lankyti muziejus, didinti kultūros darbuotojų algas ir vykdyti valstybės šimtmečio programą papildomai reikės dar apie 22 mln. eurų.
Anot ministrės, kultūros paslaugos po euro įvedimo ir šiaip daugeliui Lietuvos gyventojų tapo sunkiau prieinamos. Kultūros ministerijos duomenimis, 2014-2016 m. kultūros prieinamumas sumažėjo 12 proc. punktų.
Posėdyje viešėjęs finansų viceministras Darius Sadeckas ramino susirinkusius, kad Finansų ministerijos pasiūlymas yra tik pasiūlymas, dėl kurio bus deramasi su ministre ir premjeru ateinančias dvi savaites.
„Kas yra ypatingo kitais metais, kad mes neturime galimybės iš biudžeto išleisti daugiau nei 2017 m. Tai reiškia, kad suma yra neauganti dėl to, kad papildomos iniciatyvos turi būti finansuojamos iš tų pačių lėšų ir mes turime kažko atsisakyti“, – sakė D.Sadeckas.
R.Karbauskis patikino iš premjero sulaukęs pažado, kad Kultūros ministerijai vis dėlto taupyti neteks. Pasak jo, Finansų ministerija 17,5 mln. eurų Kultūros ministerijos indėlį į „pokyčių krepšelį“ suskaičiavo mechaniškai, tačiau tai dar nieko nereiškia.
„Aš šnekėjau su premjeru, jis šalia sėdi Seime ir mes labai dažnai šnekamės. Visa tai buvo mechanika. Paprasčiausiai mechaniškai. Aš dar kartą pakartosiu – yra ministerijų, kuriose ši mechanika būtina tam, kad prasidėtų struktūrinės reformos, kad būtų peržiūrėtas žmonių skaičius, institucijų skaičius. Jeigu šnekėtume apie Kultūros ministeriją, tai ten nėra tiesiog tokio rezervo. Nėra ir negali būti“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.
Pasak R.Karbauskio, kitoms ministerijoms diržus iš tikrųjų teks veržtis, nes jose privalo būti mažinamas ir valdininkų skaičius, ir užtikrinamas efektyvesnis pavaldžių įstaigų darbas. Tiesa, kol kas, pasak „valstiečių“ lyderio, susiduriama su pasipriešinimu.
„Mintis yra ta, kad, kai mes pradėjome eiti tuo keliu, kas atsirado? Ministerijose atsirado profsąjungos. Ir dabar visa sistema stovi tokioje pozoje nagais į priekį žiūrėdama į mūsų pusę ir siekia visais būdais apsiginti, kokiais tik įmanoma“, – sakė R.Karbauskis.
Tačiau Kultūros ministerija, pasak politiko, ir taip yra viena mažiausių, todėl jai valstybės valdymo reforma neaktuali.
„Jei derybos nebūtų tokios, kokių mes tikimės, tada mes pradėsime rimtai kelti klausimus, kaip atrodo kitų ministerijų situacija. Aš pasakysiu viena, kad jūs žinotumėte, neminėdamas pavadinimų: yra valstybės įmonių, kuriose giminių yra iš 9 tūkstančių darbuotojų 3 tūkstančiai. Giminės, tiesiogiai susiję vienas su kitu giminystės ryšiais. Valstybėje tokia betvarkė yra, kad iš tikrųjų rezervai tvarkytis yra milžiniški“, – pareiškė R.Karbauskis.
Finansų ministerijai duoti nurodymus ieškoti lėšų „pokyčių krepšeliui“ prireikė dėl to, kad 2018 m. biudžetas planuojamas ne didesnis nei šiemet.
„Būtina vykdyti atsakingą infliacijos nedidinančią (anticiklinę) politiką ir 2018 metais nedidinti bendros valstybės biudžeto asignavimų sumos, palyginti su 2017 metų lygiu“, – rašoma balandžio 19 d. Vyriausybės protokole.
Vyriausybė užsimojusi dideles lėšas nukreipti ir skolų grąžinimui ar vadinamam anticikliniam fondui kaupti.
Protokole pažymima, kad 0,4 procentai BVP sudarančios biudžeto pajamos bus laikino pobūdžio, ir jas reikėtų skirti valstybės skolos sumažinimui ir fiskaliniam valstybės rezervui kaupti, neprisiimti naujų įsipareigojimų.
Tad taupymui ar skolų grąžinimui galėtų būti paskirta apie 160 mln. eurų – tiek sudarytų 0,4 proc. nuo šiemet laukiamo 39,3 mlrd. eurų BVP.
