„Kiek tikėtina, kad tokia interpeliacija gali sukelti rimtų pasekmių ministrui ir valdantiesiems, pirmiausia priklausys nuo valdančiosios koalicijos vieningumo, ar koalicijos partneriai, tai yra, Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“, palaikys socialdemokratus šiuo klausimu, ar nuspręs, kad šią progą irgi gali naudoti savo tikslais, aiškinantis santykius su koalicijos partneriais“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas.
Jo teigimu, šia interpeliacija opozicija mėgina išnaudoti visuomenėje gana plataus atgarsio susilaukusį įvykį, atlikti savo kaip opozicijos priedermę, ir tuo pačiu išnaudoti galimybę būti matomais žiniasklaidoje.
„Tai gana įprasta praktika ir būtų keisčiau, jeigu tokia proga opozicija nepasinaudotų“, – sakė R.Vilpišauskas.
TSPMI docento Alvido Lukošaičio vertinimu, jeigu koalicijos partnerių santykiuose neįvyks netikėtų pasikeitimų, interpeliacijos baigtis yra „visiškai aiški – interpeliacija tikrai pasibaigs niekuo“.
Jo teigimu, šios interpeliacijos svarstymas suteiks progą J.Olekui išsakyti savo poziciją ir išsklaidyti abejones.
„Ji turėtų sudėlioti tam tikrus atsakymus, kaip čia kas mūsų valstybėje turėtų elgtis tokiose situacijose ir kieno čia yra atsakomybė didžiausia ir pirmučiausia. Šis ministras taps savotišku situacijos įkaitu, nes taip jau išėjo, kad ietys nukrypo į jo pusę, o ar būtent jis, ar būtent jo ministerija, jo sistema pirmiausia turėjo suveikti, jeigu taip – ar tinkamai suveikė, tai ir susidėlios šios interpeliacijos svarstymo metu“, – kalbėjo politologas.
Pasirašė liberalai ir konservatoriai
Po Seimo opozicinių liberalų ir konservatorių frakcijų inicijuojama interpeliacija pasirašė 33 Seimo nariai.
Interpeliacijos iniciatoriai teigia, kad krašto apsaugos ministras netinkamai reagavo į Baltijos jūroje nuskendusio lėktuvo „An-2“ nelaimę: dingus lėktuvui „nenutraukė savaitgalio poilsio, negrįžo į darbą“, taip pat „nepanaudojo viso turimo sistemos potencialo siekiant tinkamai organizuoti tokiais atvejais itin svarbius ryšius su visuomene, neužmezgė ryšių su šoko ištiktais artimaisiais“.
Pagal Seimo statutą, Vyriausybės narys, gavęs interpeliaciją, per dvi savaites turi pateikti raštišką atsakymą, kuris svarstomas Seimo posėdyje. Kitą dieną pateikiamas Seimo nutarimo projektas, kuriame turi būti pareikštas parlamento pritarimas arba nepritarimas atsakymui.
Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.
Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
