„Yra ruošiamas partijos laikraštis. Jis, kaip įprasta, bus platinamas dideliu tiražu. Jis bus mūsų priemonė, kurią mes bandysime atnešti iki kiekvieno Lietuvos gyventojo, kad pasakytume mūsų vertinimus ir mūsų argumentus, kodėl ir koks sprendimas yra daromas, ir kokios bus pasekmės“, – šeštadienį Naisiuose sakė R.Karbauskis.
Jis patikino, kad šis leidinys nebus naujas. Tačiau anksčiau partija laikraščius spausdindavo ir platindavo prieš rinkimus, o dabar leidinys bus skirtas ne agitacijai, o savo darbų pristatymui.
Toks evangeliškas, misionieriškas tikslas, o realybėje, greičiausiai, žmonės tiesiog bent turės prakurų, o ta reklama pradės lįsti per gerklę, – prognozavo M.Skomantienė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas spaudai Liutauras Ulevičius 15min pirmadienį sakė, kad anksčiau „Už žemę ir žmogų“ būdavo leidžiamas 250 tūkst. tiražu dukart per metus. Jį leisdavo ir platindavo partijos nariai, o vieno laikraščio leidyba partijai kainuodavo 10–12 tūkst. eurų.
Panaši turėtų būti ir artimiausiu metu pasirodysiančio leidinio kaina. L.Ulevičius sako, kad skolų dar nuo praėjusių Seimo rinkimų turinti partija leidybos kainą padengs spalį gavusi valstybės dotaciją.
Kitose partijose leidinius redaguoja partijų sekretoriatų darbuotojai, tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga iki šiol nėra įdarbinusi nė vieno žmogaus, todėl laikraščio turinio kūrimu ir redagavimu užsiims partijos nariai ir Seimo frakcijos biuro darbuotojai.
Laikraščiai – vidinei komunikacijai
Partinė spauda – anokia naujiena Lietuvoje. Partinius leidinius leidžia ne tik „valstiečiai“, bet ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, ir Lietuvos socialdemokratų partija.
Spalvotas žurnalas „Tėvynės sąjungos žinios“, pasak partijos atsakingosios sekretorės Aistės Gedvilienės, pasirodo 5–6 kartus per metus – prieš partijos tarybos posėdžius, suvažiavimą, sąskrydį. Jis leidžiamas 2 tūkst. tiražu. Vieną leidinį išleisti su maketavimu ir spauda konservatoriams kainuoja 1200 eurų.
„Mūsų frakcijos nariai labai aktyviai komunikuoja socialiniuose tinkluose, rašo straipsnius įvairiems portalams, tai, manome, kad to pakanka. Žurnalas yra skirtas daugiau vidinei komunikacijai, dar turime savaitinį naujienlaiškį, kurį gali prenumeruoti bet kas, ne vien partijos nariai. Tai yra pakankama komunikacija, nes finansai daugiau ir neleidžia. Tiesa, paskutiniam žurnalo numeriui gavome paramos iš „Martens“ centro Europos Parlamente. Tai buvo pirmas kartas, kai gavome papildomo finansavimo. Nemanau, kad įmanoma finansiškai partijai leisti didžiulio tiražo leidinius periodiškai“, – kalbėjo A.Gedvilienė.
Be to, pasak jos, spausdinti leidiniai nėra ir labai populiarūs. Žmonės vis dėlto vis dažniau ieško informacijos internete.
Panašiai mąsto ir socialdemokratai. Ilgą istoriją turinčio „Socialdemokrato“ jie neatsisako tik todėl, kad išsaugotų partijos tradiciją turėti laikraštį.
„Socialdemokratas“ pasirodo kartą per mėnesį 15 tūkst. vienetų tiražu, nebent koks nors skyrius pageidauja daugiau vienetų ir už juos pats sumoka. Vieną numerį 15 tūkst. vienetų tiražu išleisti socialdemokratams kainuoja 1350 eurų. Jis platinamas bibliotekose, partijos skyrių būstinėse.
Laikraščio redaktorė Morta Skomantienė 15min teigė, kad leidinys skirtas vidinei komunikacijai.
„Mes jau svarstėme, ar apskritai jį palikti, nes jis skirtas labiau vidinei komunikacijai. Tiems žmonėms, kurie mažiau naudojasi internetu. Taip pat norisi, kad jis turėtų intelektinę vertę, o ne vien rašytume apie partijos šventes arba užsiimtume rinkimų agitacija“, – kalbėjo M.Skomantienė.
Pasak jos, partijos laikraštį leisti 300 tūkst. tiražu nebūtų jokios naudos, nes tai ir brangu, ir nėra tiek skaitytojų.
„Na, jei R.Karbauskis turi pinigų, tai lai leidžia, bet man tai skamba kaip absurdas. Toks evangeliškas, misionieriškas tikslas, o realybėje, greičiausiai, žmonės tiesiog bent turės prakurų, o ta reklama pradės lįsti per gerklę. Įdomu, ir ant kokio popieriaus spausdins, juk žalieji turėtų rūpintis gamta, o laikraščiai... kokie jie žalieji tada?“ – retoriškai klausė „Socialdemokrato“ redaktorė.
Ekspertas: „Vienkartinis leidinys neišgelbės“
Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius Deimantas Jastramskis tikina, kad „valstiečiai“ priėmė teisingą sprendimą leisti laikraštį, o ne tvarkyti savo gana apleistą tinklalapį internete. Anot eksperto, „valstiečių“ rinkėjui popierinė spauda tikrai artimesnė nei naujienos internete.
Tačiau tai ir viskas, ką galėjo pagirti D.Jastramskis. Anot jo, vienkartinis didžiulio tiražo leidinys „valstiečių“ komunikacijos bėdų neišspręs. Tam, pasak eksperto, pirmiausia reiktų, kad partijos atstovų žodžiai nesiskirtų nuo darbų, o rinkėjams duoti pažadai būtų vykdomi.
„Vienkartinis leidinys, nemanau, kad turės poveikį. Tam, kad būtų poveikis, reikia ne tik masiškumo, bet ir periodiškumo, nuolatinės auditorijos. O tai jau kainuoja didelius pinigus ir reikia daug rinkodaros, platinimo darbo. Vienkartiniai leidiniai tokio poveikio turėti negali. Tai būtų tik vienas elementas, bet auditorija iš to nepasisems ypatingos informacijos ir poveikis bus minimalus. Reitingų taip tikrai nepasikelsi, juos lemia ilgalaikiai procesai“, – sakė D.Jastramskis.
Pasak eksperto, svarbiausia, kad ant leidinio būtų tiksliai nurodyta, kas jį leidžia, koks jo tiražas. Tada žmonės patys atsirinktų, ar tą informaciją galima laikyti patikima.
Anot jo, „valstiečių“ įvardyta vienkartinio laikraščio išleidimo kaina visiškai atitinka rinkos tendencijas.
Vis dėlto D.Jastramskis atkreipia dėmesį, kad Lietuva iki šiol nėra išsprendusi teisinio kazuso, kai vienas – Visuomenės informavimo įstatymas – partijoms draudžia leisti spaudą, o kitas – Politinių partijų įstatymas – politinėms partijoms leidžia turėti visuomenės informavimo priemones.
