Kasaciniame skunde teigiama, kad dalis turto, į kurį laikinai apribota nuosavybės teisė, yra asmeninė R.Daktarienės nuosavybė, nes šis buvo jai padovanotas, o kita turto dalis tapo jos asmenine nuosavybe sutuoktiniams sudarius turto padalijimo sutartį.
„Turtas, R.Daktarienės įgytas po šios sutarties, iš esmės laikytinos povedybine sutartimi, sudarymo, taip pat yra jos asmeninis turtas, nes pagal minėtą sutartį sutuoktiniai susitarė neturėti pretenzijų į jų ateityje būsiantį įgytą turtą. Todėl, kasatorių nuomone, nėra teisinio pagrindo laikinai apriboti asmens, kuris nebuvo kaltintas ir nuteistas, teisės į jo asmeninį turtą“, – rašoma LAT pranešime spaudai.
LAT kolegija, argumentuodama, kodėl R.Daktarienės vardu registruotas turtas pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe, pažymėjo, kad, visų pirma, kasatorių (R.Daktarienės ir H.Daktaro) turto padalijimo sutartis, kurią jie prilygina povedybinei sutarčiai, buvo sudaryta 1995 metais, kai galiojo Santuokos ir šeimos kodeksas ir dar neįsigaliojus 2000 metų Civiliniam kodeksui (CK).
„Todėl, kolegijos nuomone, vedybų sutartis dėl turto, įgyto iki CK įsigaliojimo, negalėjo būti sudaryta ne tik iki jo įsigaliojimo, bet pagal įstatymą tokios galimybės nėra ir įsigaliojus naujajam CK. Taigi, 1995 m. lapkričio 21 d., t.y. SŠK galiojimo metu, sutuoktinių sudarytas turto padalijimo sandoris negali būti prilygintas vedybų (povedybinei) sutarčiai ir jam negali būti taikomos atitinkamos vedybų sutartis reglamentuojančios CK normos, nes tai imperatyviai draudžia įstatymas“, – konstatavo tesėjų kolegija.
Kolegija taip pat nurodė, kad nuteistojo sutuoktinei asmeniškai dovanotas gyvenamasis namas santuokos metu buvo pagerintas iš esmės – jo plotas nuo 127,20 kv. m naudingo ploto, buvusio dovanojimo metu, santuokos metu padidintas iki 449,66 kv. m naudingo ploto, 633,93 kv. m bendro ploto, be to, esminiai pagerinimai buvo atlikti iš sutuoktinių bendrų lėšų.
Be to, teisėjų kolegija sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kuris pripažino notarinę sutuoktinių turto padalijimo sutartį tariamuoju sandoriu. Pritarta išvadai, kad tikroji sandorio dalyvių valia buvo ne pasidalyti turtą, o nuteistajam išvengti dėl jo nusikalstamos veikos gresiančių turtinio pobūdžio sankcijų, taip pat kad dėl sutarties dalyvių elgesio, be kita ko, ir toliau vykdomų bendro turto pirkimų, pardavimų, t.y. tiek faktiškai, tiek teisiškai vertinant turimą ir naujai įsigyjamą turtą kaip bendrą, iš esmės šio sandorio teisinių padarinių neatsirado.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į nuteistojo sutuoktinės vardu registruotą, tačiau bendrosios jungtinės nuosavybės teise jai su sutuoktiniu priklausantį turtą buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, be kita ko, byloje įvertinus šios prievartos priemonės taikymo trukmės bei apimties proporcingumo klausimą.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad šioje byloje procesinės prievartos priemonės taikymo, kaip ir proceso šioje byloje, trukmę iš esmės lėmė objektyvūs veiksniai: kaltinamųjų ir jų padarytų nusikalstamų veikų skaičius, didelė bylos apimtis ir sudėtingumas. Todėl pripažinta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas nėra per griežta procesinė prievartos priemonė ir yra proporcinga ja siekiamiems tikslams, kurie nebūtų pasiekti kitomis (švelnesnėmis) procesinėmis priemonėmis. Pabrėžta, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo sąlygos ir pagrindai nebuvo ir nėra išnykę.
LAT išaiškino, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimo proporcingumas reiškia tai, jog, taikant šią procesinės prievartos priemonę, negali būti apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina jos tikslams pasiekti – užtikrinti žalos atlyginimą ir turto konfiskavimą.
LAT teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad turto, į kurį laikinai apribota nuosavybės teisė, vertė yra iš esmės didesnė, nei reikalinga priteistos žalos atlyginimui ir turto konfiskavimui iš H.Daktaro užtikrinti, konstatavo, kad, atsižvelgus į svarbias aplinkybes, gyvenamajam namui ir automobiliams laikinas nuosavybės teisės apribojimas naikintinas. Kitam R.Daktarienės vardu registruotam turtui, t.y. dešimčiai žemės sklypų, kurie nurodyti nuosprendyje, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.