„Naktį kelyje Šiauliai–Naisiai pastebėjome viduryje kelio gulintį stirniuką. Bandžiau pavartyti – jis atsistojo, tačiau negalėjo paeiti. Susidarė vaizdas, kad jį kas kliudė ar šaltis paveikė kojas“, – laiške rašė skaitytojas Sigitas.
Stirninas elgėsi lyg apdujęs
„Tuomet paskambinau į bendrąjį pagalbos centrą. Prašo palaukti, kol kas atvyks. Laukiu. Praėjus daugiau nei valandai, skambinu ir dar kartą klausiu, ar kas atvyks?
Nustemba, jog niekas neatvyko ir prašo palaukti, kol patikslins informaciją. Galutinis atsakymas – Aplinkosaugininkai griežtai atsisako važiuoti.
Labai būtu įdomu išgirsti, koks aplinkosaugininkų paaiškinimas, kodėl atsisako dirbti savo darbą? Gyvūno nepalikau ant gatvės, tiesiog ieškojau, iš kur jis atklydo, pėdų ir pan. Ir nugabenau iki to miško, kur palikau gulėti“, – rašė Sigitas.
Netrukus panašiu vaizdeliu socialiniuose tinkluose pasidalijo šiaulietis Dovydas. Jis sekmadienio vakarą keliavo tuo pačiu keliu ir netikėtai pamatė žibančias akis. Jis stirniuką nufilmavo.
„Privažiavom arčiau, o čia – stirninas. Ramus. Ėmė ir pritūpė ant kelio. Nusprendėm susipažinti. O paskui draugiškai palydėjom į laukus. Netikėta“, – pasakojo Dovydas, vėliau sulaukęs pažįstamų gąsdinimų, jog gyvūnas galėjo sirgti pasiutlige.
Stirna nugaišo miestelio centre
Dar kitą dieną Šiaulių aplinkosaugininkai pranešė, kad Kelmės rajone, Kračių miestelyje pastebėtos kelios nugaišusios stirnos. Rastos dvi sustingusios stirnos ir sužalota pelėda, kuri neišgyveno.
Viena stirna rasta pačiame miestelio centre, Vytauto gatvėje.
Viena stirna rasta pačiame miestelio centre, Vytauto gatvėje. Pasak vietos gyventojų, jie neretai matydavo stirnas, kurios užsukdavo į sodą.
Apžiūrėjus stirną, šautinių, durtinių ar kokių kitų sužalojimų nenustatyta.
Kita kritusi stirna rasta miestelio pakraštyje, Daukšos gatvės sodyboje, eglių gyvatvorėje. Gyvūnas taip pat buvo sustingęs ir be šautinių ar durtinių sužalojimų, tačiau stipriai apgraužtas.
Manoma, kad gyvūnas buvo apgraužtas jau po to, kai nugaišo. Konstatuota, kad gyvūnai galėjo kristi dėl bendro išsekimo, iškamuoti šaltos ir ilgos žiemos.
Dvi išeitys – mirtis arba gyvūnų globėjai
Kas vyksta su stirnomis? Valentas Vaičiūnas, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektorius, nebuvo informuotas apie stirniną ant kelio, tačiau pabrėžė, jog pas vaikščiojantį gyvūną gamtosaugininkai tikrai nevažiuotų.
Jei gyvūną nutrenkė automobilis? Tuomet gamtosaugininkai informuotų vietos medžiotojų būrelį. Šie atvyktų ir greičiausiai pribaigtų gyvūną – juk gamtoj toks vargu ar išgyventų.
Gamtosaugininkus sudomintų, jei gyvūnas būtų sužeistas šūviu. Tuomet būtų uoliai ieškoma brakonierių, tačiau stirnos likimą taip pat spręstų medžiotojai. V.Vaičiūnas patikslino, kad gamtosaugininkai yra tik inspektoriai ir neturi jokių sąlygų gyvūną laikyti, prižiūrėti, gydyti.
Ką daryti, jei gyvūnas yra sužeistas, tačiau norisi išsaugoti jo gyvybę? Tuomet tenka kreipti į gamtininkų centrą, kuris taip pat gyvūnų negelbėja, tačiau gali perduoti Gyvūnų globėjų draugijai. Pastarieji dėl minėto stirniuko į Šiaulius turėtų važiuoti iš paties Kauno. Ilgas procesas, bet vilties išgyventi yra.
Pavasarinis svaigulys – nuo rapso
Inspektorius užsiminė, kad stirnos ir kiti kanopiniai apkvaista nuo pavasarį atkapstyto rapso. Prisiėda ir susisuka galva. Tuomet jie elgiasi neatsargiai, lipa ant kelio, nebėga nuo žmonių.
Gamtininkas ir fotografijos virtuozas Marius Čepulis patvirtino, kad stirnos pavasarį iš tiesų kartais apkvaista nuo rapso. Tačiau taip nutinka ne su visomis. Dabar kiekvienas gali pastebėti pilnus laukus stirnų.
Rapsas ne visas stirnas veikia vienodai. Tai priklauso nuo kiekvieno gyvūno sveikatos būklės, organizmo. Kai kurie taip apkvaista, jog visiškai praranda orientaciją ar savisaugos jausmą.
Gamtininkas tokiais atvejais patarė tiesiog nuvyti gyvūną kuo giliau į mišką arba toliau nuo kelio. Taip, galbūt, išgelbėsite jo gyvybę. Apkvaitimas turėtų netrukus praeiti, o gyvūnas toliau laimingas bėgios po miškus.
O kas nutiko Kelmės rajone? M.Čepulis tiesiog konstatavo, kad šie atvejai greičiausiai visiškai nesusiję – pavasarį kasmet krenta daug stirnų – tokia gamta: „Šiemet daug stirnų krito – kaip ir kasmet. Tai natūralu. Silpnesniems ne vieta po saule. Dėl to ereliams, lapėms ir krankliams – tikras džiaugsmas.“
