R.Juknevičienės vertinimu, draudimą kariams dirbti papildomai neprieštaraujančiu Konstitucijai pripažinęs Konstitucinis Teismas (KT) tuo neužkirto kelio Seimui nustatyti kitokią tvarką, atsižvelgus į nutarime išdėstytas aplinkybes.
KT trečiadienį paskelbė, kad draudimas profesinės karo tarnybos kariams dirbti kitą darbą neprieštarauja Konstitucijai. Nutarime pažymima, kad Konstitucijoje įtvirtinta skirtinga civilinių ir karinių valstybės institucijų samprata leidžia nevienodai reguliuoti jų veiklą, taip pat nustatyti tokį jose dirbančių asmenų teisinį statusą, kuris „turėtų tam tikrus ypatumus“.
„Išgirdome verdiktą, iš klausos dar sunku vertinti, bet aš supratau, kad paliekama teisė įstatymų leidėjui, įvertinus visas aplinkybes, suteikti vienokias ar kitokias galimybes kariams.
Aš išgirdau, kad šita dabartinė nuostata neprieštarauja Konstitucijai, tačiau jei būtų išplėstos galimybės kariams dirbti papildomai, aš manau, irgi neprieštarautų Konstitucijai, nes įstatymų leidėjo teisė (nustatyti teisinį reguliavimą) atsižvelgiant į visas konstitucines nuostatas, kokios išdėstytos“, – KT nutarimą žurnalistams komentavo R.Juknevičienė.
Pasak parlamentarės, pasikonsultavusi su teisininkais ji ieškos galimybių, kad ateityje po Seimo rinkimų susiklosčius kitai daugumai būtų galima būtų išplėsti kariams galimybę dirbti papildomą darbą. Buvusi Krašto apsaugos ministerijos vadovė pabrėžė, kad įstatymai ir šiuo metu kai kuriems kariams leidžia dirbti papildomai, tačiau labai nedidelei grupei ir tiems, kurių atlyginimai ir taip – didesni.
„Dalis jų gali dirbti, bet praktiškai atsitinka taip, kad papildomą darbą gali dirbti ir dabar daugiau uždirbantys žmonės, tie, kurie karininkai, gali dėstyti, arba medikai gali dirbti papildomą darbą. Tačiau nėra leidžiama dirbti mechanikui, kuris galėtų remontuoti laisvu nuo darbo metu mašinas namuose. Deja, taip ir daro žmonės, bet pasislėpę.
Aš manau, tikrai reikės ieškoti galimybių išplėsti galimybę kariams dirbti nepažeidžiant Konstitucijos ir atsižvelgiant į specifines kariams nustatytas aplinkybes. Manau, kad Konstitucinis Teismas neuždarė tam kelio“, – pabrėžė konservatorė.
KT konstatavo, kad nustatydamas draudimą profesinės karo tarnybos kariams dirbti papildomai, Seimas „ne tik paisė Konstitucijoje įtvirtintų ir iš jos kylančių minėtų profesinės karo tarnybos karių veiklos apribojimų, bet ir tinkamai įgyvendino teisę savo nuožiūra nustatyti kitokius jų veiklos apribojimus, kuriuos suponuoja konstitucinė karo tarnybos paskirtis, kario statuso išskirtinumas, ypatingas šios tarnybos pobūdis ir kitos svarbios aplinkybės, susijusios su valstybės gynimo ir saugumo užtikrinimu bei valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų vykdymu“.
Pasak KT, draudimas profesinės karo tarnybos kariams dirbti pagal darbo sutartį, užsiimti individualia veikla, išskyrus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo numatytus atvejus, vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas ir pateisinamas, juo nepažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir piliečio teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą. Kartu pabrėžiama, kad Seimas privalo nustatyti ir tokį karių darbo apmokėjimo teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinta galimybė profesinės karo tarnybos kariams visavertiškai ir oriai vykdyti savo konstitucinę priedermę.
Dėl įstatyme įrašyto bendro principo, kad profesinės karo tarnybos kariai negali dirbti pagal darbo sutartį ir užsiimti individualia veikla, R.Juknevičienės iniciatyva į KT kreipėsi grupė Seimo narių. Jie Teismo prašė išaiškinti, ar 2013 metais įvestas draudimas nepažeidžia žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas laikosi pozicijos, jog karių tarnyba yra pernelyg sudėtinga, kad jie galėtų dirbti papildomai.
Jam oponuojanti buvusi Krašto apsaugos ministerijos vadovė R.Juknevičienė sako, kad mažesnes pajamas gaunantiems kariams reikalingas papildomas pajamų šaltinis, be to, jie galėtų tobulėti dirbdami ir civiliniame darbe pagal savo specialybę ir taip kurti pridėtinę vertę kariuomenėje.
Be to, pasak R.Juknevičienės, įstatymu šiuo metu suteikta teisė dirbti visoms kitoms įstatyme apibrėžtoms karo atvejo ginkluotosioms pajėgoms – Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento, Viešojo saugumo tarnybos statutiniams pareigūnams. Todėl, pasak politikės, draudimas kariams papildomai dirbti yra ir diskriminacinis ginkluotųjų pajėgų kontekste.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja 8185 profesinės karo tarnybos kariai.
