Šių afganistaniečių šeimos Raseiniuose apsigyveno rugpjūčio pabaigoje, kai Lietuva parskraidino Talibano keršto bijančius savo buvusius talkininkus.
Iš pradžių lietuvių kalbos jie mokėsi kartu su savanoriais raseiniškiais, dabar tai perėmė Užsienio kalbų mokymo centras.
Pamokos – savaitgaliais
Kaip tik iš jo, siekdami paskatinti kuo veiksmingesnę naujųjų atvykėlių integraciją, kiekvieną savaitgalį į Raseinių verslo ir technologijų mokyklą atvažiuoja dėstytojai. Jie afganistaniečius moko lietuvių kalbos.
Anot mokytojų, migrantams motyvacijos nestinga.
„Jie stengiasi mokytis visais įmanomais būdais. Ar mes rodome filmą, ar leidžiame įrašą – jie visada pasiima tiek, kiek gali. Afganistaniečiams labai svarbu suprasti kalbos struktūrą, jos sistemą“, – pasakoja Užsienio kalbos mokymo centro dėstytoja Loreta Andziulienė.
Jau laiko namais
Afganistaniečiai prisipažįsta nors ir besiilgintys savo tėvynės, Lietuvą jau laiko naujais namais.
„Mes negalime sugrįžti į savo šalį. Liksime čia ir žiūrėsime, kaip mums seksis, kaip mums pavyks integruotis. Gimiau Afganistane, ten liko dalis manęs. Aš niekada negalėsiu pamiršti Afganistano.
Turėjome pabėgti, priešingu atveju vertėjai būtų sugauti ir nužudyti“, – atviravo vienas iš migrantų.
Didžioji dalis afganistaniečių svarsto kraustytis iš Raseinių į Vilnių, tikisi įsidarbinti, todėl džiaugiasi suteikta galimybe mokytis kalbos bei susipažinti su mūsų kultūra.
„Visų pirma, jei nori pasilikti ir gyventi Lietuvoje, žinoma, turi išmokti kalbą. Be kalbos mes negalėsime komunikuoti su žmonėmis ir negalėsime dirbti”, – teigė kitas afganistanietis.
Galvoja ir apie studijas
Paklausę, kaip afganistaniečiai planuoja savo ateitį, išgirdome įvairių atsakymų: vieni čia nori pritaikyti savo profesinius įgūdžius, kiti siekia persikelti gyventi į sostinę, dar kiti – įstoti į Vilniaus universitetą,
„Visų pirma, turiu surasti savo šeimai patogų būstą Vilniuje. Toliau planuoju įstoti į universitetą, kad galėčiau pratęsti savo mokslus. Galbūt pavyktų įsidarbinti, nes turiu išlaikyti savo šeimą“, – savo planais dalijosi dar vienas pabėgėlis.
Afganistaniečių teigimu, gatvėje neretai tenka susidurti su nemaloniais žvilgsniais. Jų manymu, Raseinių rajono gyventojai juose įžvelgia pavojų.
Jei mes norėtume smurto, nebėgtume iš Afganistano, nes, deja, bet dabar ten yra puiki vieta neapykantos kurstymui.
„Yra smalsių žmonių, kurie sako: „Pas mus atvyko musulmonai, mums gresia smurtas ir panašiai.” Na, jei mes norėtume smurto, nebėgtume iš Afganistano, nes, deja, bet dabar ten yra puiki vieta neapykantos kurstymui“, – taip apie situaciją kalbėjo dar vienas šiame mieste gyvenantis afganistanietis.
Mokytojos nebijo
Raseinių technologijos ir verslo mokyklos mokytoja Violeta Navickienė pasakoja, kad dėl šalių religinių ir kultūrinių skirtumų ji per pirmąjį užsiėmimą jautėsi nedrąsiai.
„Per pirmąjį užsiėmimą labai jaudinausi. Bijojau. Tiesiog galvojau, kad nesusikalbėsiu, kad jie manęs nesupras. Dabar jaučiuosi drąsiai“, – prisipažino mokytoja.
Dėstytojos L.Andziulienės teigimu, afganistaniečiai demonstruoja susidomėjimą Lietuvos istorija, stengiasi susipažinti ir integruotis taip, kad nesusikirstų mūsų ir jų kultūrinės vertybės.
Afganistaniečiai vertėjai tikino, kad pritapti jiems padės ir daugiau nei trejų metų darbas su Lietuvos kariais, kai jie turėjo galimybę artimiau susipažinti su mūsų valstybės kultūra ir religija.
Nors migrantų integravimosi procesas jau prasidėjo, dalis jų pripažįstą – dėl išankstinio visuomenės nusistatymo tam tikrų kliūčių gali atsirasti.
15min primena, kad Talibanas rugpjūčio 15 dieną užėmė Kabulą ir nuvertė provakarietišką vyriausybę. Reaguodama į situaciją Afganistane, Lietuva iš Afganistano perkėlė apie 200 afganistaniečių, kurie yra padėję mūsų kariuomenei.
Migracijos departamentas jiems visiems suteikė prieglobstį – su Lietuvos kariais dirbusiems vertėjams, kariškiams, ES ir JT personalui bei jų šeimų nariams.