„Kreipsimės, kad galų gale išgirstume išvadą. Laiko turime iki birželio 15 dienos, kai baigiasi terminai, šį ketvirtadienį taryba asmeniškai paprašys atsakyti į klausimą, pateikti išvadą, meras laužė priesaiką ar ne. Norime išgirsti atsakymą, turime laiko, dar spėjame, paduosime dokumentus“, – BNS sakė vienas mero atstatydinimo iniciatorių, su visuomenininkais „Rasai“ į tarybą išrinktas Steponas Nacius.
Vietos savivaldos įstatymas numato, kad pradėjus mero atstatydinimo procedūrą kreiptis į teismą išvados, ar meras nesulaužė priesaikos, galima ne vėliau kaip per pusmetį nuo savivaldybės vadovo veiksmų, kuriuos prašoma įvertinti teisme.
Raseinių rajono savivaldybės taryba jau kovo pradžioje nusprendė kreiptis į teismą dėl tokios išvados, kad galėtų tęsti mero atstatydinimo procedūrą, tačiau LVAT bylą nutraukė argumentuodamas, kad į teismą buvo kreiptasi ne visos tarybos sprendimu, bet atskiro tarybos nario pasirašytu prašymu.
Kreipimąsi į teismą tarybos pavedimu tuomet surašęs S.Nacius sakė, jog šį kartą procedūros bus išlaikytos, nors ir stebėjosi ankstesniu LVAT sprendimu. „Sudėtinga buvo įvairaus lygio specialistams, teisininkams atsakyti į vieną klausimą – kaip galėjo taip nutikti, kad procedūriniai pažeidimai buvo pateikti tik atlikus visus proceso veiksmus, kodėl nebuvo paprašyta pirminiame posėdyje“, – sakė Raseinių politikas.
Raseinių mero byla buvo pirmoji šalyje, susijusi su bandymu atstatydinti iš pareigų tiesiogiai išrinktą merą, tačiau LVAT gegužės viduryje ją nutraukė „byloje nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad Raseinių rajono savivaldybė būtų svarsčiusi ar pritarusi būtent pateiktajam prašymui su visais jo motyvais“.
Meras A.Gricius tuomet sprendimą pasitiko džiugiai, tačiau sakė neišgirdęs atsakymo, ar teisus jis, ar jį kaltinanti naujoji valdančioji koalicija.
„Sprendimą vertinti gana sudėtinga: atsakymo, kuris teisus, kuris ne, šiandien negavome, gavome tik tai, kad byla yra nutraukiama dėl pažeidimų, kuriuos padarė taryba (...). Aš visiškai neabejoju, kad jei jie turi teisę kreiptis, jie tą ir padarys. Bet tas manęs nė trupučio nejaudina, nes jaučiuosi, kad esu teisus, galvoju, kad tiesa Lietuvoje egzistuoja ir tiesa nugalės“, – žurnalistams po sprendimo sakė A.Gricius.
Į teismą kreipėsi Raseinių savivaldybė, kovo 10 dieną tarybai nusprendus, kad meras A.Gricius pažeidė Vietos savivaldos įstatymą, nevykdė jam priskirtų funkcijų, tokiu būdu jis galėjo sulaužyti priesaiką. Jis esą apribojo tarybos kompetenciją ir trukdė iš pareigų atleisti savivaldybės administracijos direktorių, delsė pasirašyti tarybos priimtus nutarimus.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą, mero atstatydinimo procedūrą galima pradėti, jeigu jis sulaužė priesaiką arba nevykdo įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Iniciatyvą turi pareikšti ne mažiau kaip trečdalis savivaldybės tarybos narių.
Įteisinus tiesioginius merų rinkimus buvo apsunkinta ir jų pašalinimo procedūra – nebeužtenka tarybos narių balsavimo, būtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada. Jeigu teismas nusprendžia, kad priesaika nebuvo sulaužyta, įstatymai nepažeisti, atstatydinimo procedūra nutraukiama. Jeigu padaroma priešinga išvada, savivaldybės taryba trijų penktadalių tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad meras neteko savo įgaliojimų. Pritrūkus balsų, meras lieka poste.
Po pernai kovą vykusių savivaldos rinkimų Raseiniuose valdančiąją koaliciją sudarė septyni „darbiečiai“, septyni socialdemokratai ir trys „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai iš 25 tarybos narių. Gruodį dėl nesutarimų iš koalicijos pasitraukus socialdemokratams, suburta nauja dauguma, kurią be socialdemokratų sudaro konservatorių, liberalų, visuomeninių rinkimų komitetų „Rasai“ ir „Tavo Raseiniai“ atstovai.
