Tokią informaciją penktadienį per spaudos konferenciją paskelbė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Paskirstyti po 5 savivaldybes
Anot jos, šiuo metu migrantų apgyveninimas vyksta keliais etapais. Jis pradedamas nuo sulaikymo iki 48 valandų. Sieną neteisėtai perėję ir sulaikyti žmonės kol kas pirmiausia apgyvendinami pasienio užkardose angaruose, kuriuos skyrė Krašto apsaugos ministerija. Švendubrės pasienio kontrolės punkte taip pat statomos 80 palapinių.
Po to seka izoliacija dėl COVID-19. Penkios savivaldybės – Alytaus miesto ir Alytaus, Ignalinos, Lazdijų bei Varėnos rajonų – jau apgyvendina 500 užsieniečių.
„Kai kreipėmės į visas savivaldybes – dėkoju toms, kurios atsiliepė ir nurodė galimybes, yra pasiūlymas, kad galėtume apgyvendinti 2 100 žmonių.
Mes tikrai neplanuojame neteisėtų migrantų apgyvendinti šalia gyvenamųjų vietovių, gyvenamuosiuose namuose.
Bet noriu aiškiai pasakyti: mes to užklausėme, kad žinotume ir įvertintume, kokios mūsų galimybės, – pabrėžė ministrė. – Mes tikrai neplanuojame neteisėtų migrantų apgyvendinti šalia gyvenamųjų vietovių, gyvenamuosiuose namuose.
Mūsų strategija yra visai kitokia. Planuojame apgyvendinti tuos žmones konkrečiose koncentruotose stovyklavietėse, kad galėtume žymiai lengviau užtikrinti tiek logistinius, tiek higienos, tiek saugumo reikalavimus.“
Planai A, B ir C
Galiausiai reikia pasirūpinti migrantų apgyvendinimu ilgesniam laikotarpiui. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) padaliniuose jau apgyventas 631 užsienietis. Ten turima dar 360 vietų.
Ruklos pabėgėlių priėmimo centras šiuo metu yra apgyvendinęs 209 užsieniečius. Priimti daugiau žmonių jie esą nebeturi galimybių. Ten perkeliami elydimi nepilnamečiai. Kai kurie žmonės nuvežami į Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje.
Pasieniečių mokyklos teritorijoje Medininkuose liepos pabaigoje žadama įrengti modulinius namelius 900 asmenų. A.Bilotaitės žodžiais, bus galima juos praplėsti ir iš viso apgyvendinti 1 700 asmenų.
„Kalbant apie tolimą mūsų perspektyvą, modeliuojant visą situaciją, turime A, B, C planus“, – aiškino ministrė.
Planas A – panaudoti pastatą Dieveniškėse (Šalčininkų r.) – vadinamojoje kilpoje, kuri įsiterpusi į Baltarusijos teritoriją. Ten taip pat yra teritorija, kur būtų galima statyti palapines, angarus ir modulinius namelius.
Planas B – panašią stovyklavietę įrengti Švenčionių rajono mero pasiūlytame 16 ha sklype.
Planas C – stovyklavietę įrengti Žemės ūkio ministerijos pasiūlytame 26 ha sklype Magūnų seniūnijoje (taip pat Švenčionių rajone).
Norėtų saugos tarnybų pagalbos
Šiuo metu vietas, kuriose gyvena migrantai, saugo policijos pareigūnai. Jų tikslas – užtikrinti viešąją tvarką pačiose apgyvendinjmo vietose ir kad nebūtų neteisėtai pasišalinama.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pripažino, kad jau buvo bandymų pasišalinti iš šių vietų, tačiau žmonės buvo sugrąžinti atgal.
Tačiau, pareigūno teigimu, šį darbą turėtų atlikti ne vien policija: „Aiškiai sprendimų priėmėjams esame išsakę poziciją, kad tai turėtų daryti saugos tarnybos.
Tai turėtų būti vykdoma, kaip dirbame sporto renginiuose: viduje veikia saugos tarnybos, o policija ateina į pagalbą, kai reikia užtikrinti stipresnę perimetro apsaugą ar viduje vyksta kažkokie negeri dalykai.“
Kaip portalas 15min jau skelbė, pasienio su Baltarusija ar netoli jo esančios savivaldybės pasigenda centrinės valdžios dalyvavimo sprendžiant migrantų krizę. Be kitų, keliami ir saugumo klausimai – savivaldybių atstovai akcentuoja, kad reikėtų stiprinti policijos pajėgas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas taip pat pripažino, kad situacijai kontroliuoti reikėtų pasitelkti daugiau pajėgumų.
„Be jokios abejonės, turi būti pasitelkti visi resursai. Tai pirmiausia – Vidaus reikalų ministerijos resursai: policija, Viešojo saugumo tarnyba, kitos tarnybos.
Ypač kai kalbame apie tų objektų, kur jie gyvena, kad ir laikinai, apsaugą, ten galėtų būti pasitelkiama kariuomenė.“
Per parą – mažiau nei 40 sulaikytųjų
Pastarosiomis dienomis migrantų srautas kiek nuslopo. Nuo ketvirtadienio ryto iki penktadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 37 iš Baltarusijos neteisėta sieną kirtusius žmones (daugiau nei pusė – Varėnos rajone). Jau trečią parą tokių asmenų skaičius neviršijo šimto.
Per praėjusią parą nefiksuota bandymų neteisėtai pereiti sieną Druskininkų užkardos ruože – tai pirmas toks atvejis liepą. Nuo metų pradžios būtent šios savivaldybės ribose buvo sulaikyta daugiausiai migrantų, pirminiais duomenimis – 512. Ignalinos rajone sulaikyta 312 neteisėtai iš Baltarusijos patekusių užsieniečių, Varėnos – 248, Šalčininkų – 210.
Sulaikytiems užsieniečiams atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo jie būna izoliuoti. Apie prieglobsčio pasiprašiusius asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja jų prašymus.
Vyriausybė prieš savaitę dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1 546 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra devyniolika kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusiųjų – 680. Taip pat sulaikyta 200 Kongo, 118 Kamerūno, 82 Gvinėjos, 68 Irano ir kitų šalių piliečiai. Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, nes daugelis jų neturi dokumentų.
