Parlamentaro žiniomis, įtariamųjų terorizmu gynėjai bando juos susieti su Europa, tikėdamiesi, kad tai padėtų išvengti mirties bausmės.
Naujienų agentūra „Associated Press“ antradienį paskelbė, kad CŽV turi vaizdo įrašų su įtariamojo prisidėjus prie Rugsėjo 11-osios išpuolių Ramzio Binalshibho apklausomis. Ta medžiaga esą gali atskleisti daugiau detalių apie slaptų CŽV kalėjimų sistemą, kurioje minima ir Lietuva.
Pasak NSGK vadovo, CŽV tokio pobūdžio medžiaga niekada su niekuo nesidalijo.
Išvadose teigiama, kad tuomečiai Lietuvos saugumo pareigūnai sudarė galimybę JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie orlaivių.„Kad ir ką CŽV turi, mums visiškai nieko nekeičia, nes JAV, kad ir ką čia kas aplink šnekėtų, oficialiai kitoms šalims informacijos neteikia. Nebent savo tyrėjams, jei jie tuo užsiimtų. Tai yra visų šalių išbandytas dalykas. Rezultatas yra vienas ir toks pats, jų tokia nuostata. Nemanau, kad per pusmetį kas nors pasikeitė“, – BNS trečiadienį sakė A.Anušauskas.
NSGK vadovas teigė, kad iš tokio pobūdžio vaizdo juostos identifikuoti valstybę, kurioje laikomas įtariamasis, praktiškai neįmanoma.
„Tai, kad patalpoje kažkas sėdi ir apklausia, nieko nekeičia. Kaip žinoma, tie slaptieji kalėjimai buvo statomi pagal vieną kurpalį. Jei patalpos vidus, jis toks pat bet kuriame iš tų keturių pastatytų“, – teigė A.Anušauskas.
Seimo nario teigimu, įtariamųjų terorizmu gynėjai laikosi taktikos ieškoti visų įmanomų sąsajų su Europa.
„Žinau, kad mėginama susieti šiuos žmones su Europa,buvo jie ten ar nebuvo vien dėl tos priežasties, kad Europoje nėra mirties bausmės. Gynyba nori į tai atitinkamai reaguoti, kad tie žmonės, kad ir teisiami JAV, nebūtų nuteisti mirties bausme. Ieško visų įmanomų sąsajų su Europa“, – kalbėjo A.Anušauskas.
Pasirodžius informacijai apie galimą CŽV kalėjimo egzistavimą, Lietuvoje buvo atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu nustatyta, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002–2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę.
NSGK surinkti duomenys rodo, kad minimu laikotarpiu Lietuvoje buvo nusileidę orlaiviai, kurie siejami su CŽV.
„Komitetas nenustatė, ar per Lietuvos Respublikos teritoriją buvo vežami, ar į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo atvežti (iš jos išvežti) CŽV sulaikyti asmenys, tačiau sąlygos tokiam pervežimui buvo“, – sakoma išvadose, kurias patvirtino Seimas.
Išvadose teigiama, kad tuomečiai Lietuvos saugumo pareigūnai sudarė galimybę JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie orlaivių.
Išvadose taip pat minimos dvi patalpos sulaikytiesiems laikyti. Vienos iš jų „patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra“, teigiama išvadose. Nors tiesiogiai neįvardijama, šiuo atveju minima bazė Antaviliuose, netoli Vilniaus.
Dabartinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad turi „netiesioginių įtarimų“, jog Lietuvoje galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas. Buvęs prezidentas Valdas Adamkus sako manąs, kad kalėjimo nebuvo.
