Savivaldybės atstovai BNS patvirtino, kad per artimiausias dvi savaites ketinama kreiptis į Lenkijos ambasadą Lietuvoje, taip pat į Lietuvos ambasadą Lenkijoje arba į Užsienio reikalų ministerija dėl pagalbos informuojant gimines.
„Santykiai su Lenkija šyla, todėl mes stengiamės tvarkant kapines informuoti. Sieksime tai padaryti per ambasadas“, – BNS sakė Vilniaus savivaldybės administracijos vadovas Povilas Poderskis.
Kaip anksčiau skelbė savivaldybė, iš viso kapinėse ketinama sutvarkyti beveik 350 kapaviečių, 141 jų pripažinta kultūros paveldo objektais.
Vilniaus savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjas Darius Daunoras pripažino, ka šia iniciatyva daugiau siekiama viešumo ir nesitikima, kad atsilieps daug palaidotųjų giminių, nes nemažai kapaviečių yra senesnės nei 100 metų.
„Norime padaryti viską, kad surastumėme kuo daugiau asmenų, kurių artimieji ir giminaičiai yra palaidoti kapinėse ir gauti jų sutikimą tvarkyti antkapinius paminklus. Žinau, kad tai yra bergždžias darbas, nes palaidota prieš karą, po karo lenkai masiškai migravo į Lenkiją. Bet geriau pabandyti ir negauti didelių rezultatų, nei visai nebandyti“, – sakė jis.
Antkapius, kaip ir šešias kapinių koplyčias, ketinama restauruoti, taip pat planuojama tvirtinti kapinių šlaitus, atstatyti nuvirtusius kryžius, tvorą, suremontuoti 3,5 kilometro ilgio istorinius takus, įrengti pagrindinio tako apšvietimą, sutvarkyti laiptelius, įrengti stebėjimo kameras.
„Šios kapinės patenka į gražiausių Europos kapinių šimtuką“, – pabrėžė jis,.
Šiuo metu kapinėse jau vyksta darbai – jau sutvarkyti kai kurie takai, koplyčios, antkapiniai paminklai. Visus darbus numatyta užbaigti iki 2020 metų. Darbų pradžia – 2018 metai.
Vilniaus Rasų kapinės įrengtos XVIII amžiaus pabaigoje. Šiose istorinėse kapinėse palaidoti ir Lietuvos nepriklausomybės kūrėjai Jonas Basanavičius, Povilas Višinskis, broliai Vileišiai, žymūs meno, mokslo žmonės Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Mykolas Romeris, ir kiti valstybei nusipelnę asmenys, Lietuvos kariuomenės kariai, žuvę 1920 metais kovose už Vilnių, 1941 metų Birželio sukilimo dalyviai, pirmųjų lietuviškų draugijų steigėjai, 1863–1864 metų sukilimo dalyvių A. Oskierkos, M. Jamonto, J. Giedraičio ir kitų palaikai.
Čia taip pat planuojami perlaidoti Gedimino kalne rasti 1863–1864 metų sukilėlių palaikai, tarp jų – kaip manoma, archeologų aptikti sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko.
