„Problemų, su kuriomis jie susiduria, mes negalime nė įsivaizduoti“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus valdybos narys, migracijos ekspertas dr. Karolis Žibas.
Šalies viduje perkelti žmonės – tai gyventojai, nesavo noru iškeldinti iš namų arba jų netekę, bet likę šalyje.
Šiuo metu pasaulyje, Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) duomenimis, šalies viduje perkeltų žmonių skaičius siekia 65 mln. Daugiau nei buvo po Antrojo pasaulinio karo.
2011-aisiais prasidėjęs karinis konfliktas Sirijoje be namų paliko daugiau nei pusę iš 23 mln. valstybės gyventojų. 5 mln. tapo pabėgėliais, o beveik 9 mln. liko be namų ir glaudžiasi sugriautuose miestuose.
Šiuo metu šalies viduje perkeltų žmonių skaičius Sirijoje – didžiausias pasaulyje. Pavyzdžiui, praėjusiais metais taikos sutartimi užbaigtas pusšimtį metų vykęs karinis konfliktas Kolumbijoje šalies viduje be namų paliko 6 mln. žmonių. Tuo tarpu septintus metus vykstantis karas Sirijoje jau gerokai viršijo šį skaičių.
Lietuvos Raudonasis Kryžius rengia lėšų rinkimo akciją, kurios metu kviečia Lietuvos žmones prisidėti padedant nuo karo nukentėjusiems žmonėms Sirijoje. Šia kampanija siekiama ne tik surinkti lėšų humanitarinei pagalbai, bet ir aptarti svarbias, su konfliktu susijusias temas.
– Kuo skiriasi šalies viduje perkelti žmonės nuo pabėgėlių? – paklausėme dr. K.Žibo.
– Pabėgėlis – žmogus, pasiprašęs prieglobsčio kitoje šalyje, o šalies viduje perkeltas žmogus ar šeima nėra išvykę iš šalies, todėl jų pažeidžiamumas yra labai didelis. Jie negali ar nenori išvykti ir gyvena teritorijose, kurios yra labai smarkiai paliestos karinio konflikto. Todėl pavojus jų gyvybei yra žymiai didesnis nei tų, kurie glaudžiasi saugiose šalyje, kaip, pavyzdžiui, Jordanija.
– Kodėl šalies viduje perkeltų žmonių grupė yra pati pažeidžiamiausia?
– Nes jų niekas nesaugo. Pabėgėlio statusą gavusį žmogų saugo jam prieglobstį suteikusios šalies įstatymai. Prieglobsčio prašytojus saugiose šalyse globoja ir Jungtinių Tautų konvencija. O šalies viduje perkeltų žmonių nesaugo niekas.
– Jie susiduria su visais įmanomais sunkumais, su kuriais gali susidurti žmogus, kuris prarado namus, šeimą, nebeturi kur bėgti, nebeturi pinigų, kad galėtų bėgti.
– Tai didžiulis maišas problemų: pažeidžiamumas, potrauminis sindromas, psichologiniai suvaržymai ir didžiuliai praradimai. Manau, kad tie žmonės susiduria su tokiomis problemomis, kokių mes negalime nė įsivaizduoti.
– Kur glaudžiasi namų netekę ir Sirijoje likę žmonės?
– Labai didelė dalis glaudžiasi tų pačių sugriautų miestų apylinkėse. Žiūrint į Alepą, kai kuriose vietose nematyti nė vieno sveiko pastato. Todėl, tikėtina, kad jie slepiasi ir gyvena griuvėsiuose.
Kita dalis žmonių bando judėti saugios kaimyninės šalies, pavyzdžiui, Jordanijos ar Libano, link, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jie negali to padaryti, todėl lieka Sirijos teritorijoje. Kur tiksliai jie koncentruojasi – sunku pasakyti net Jungtinėms Tautoms.
– Kodėl tokiems žmonėms ypatingai svarbus Raudonojo Kryžiaus darbas?
– Kaip rodo karinių konfliktų patirtis, tiems žmonėms praktiškai niekas negali padėti. Jie kabo ore, gyvena valstybėje, kurios piliečiai yra, tačiau ta valstybė jų saugumo negali užtikrinti. Beje, nevyriausybinės organizacijos taip pat.
Vienintelis būdas jiems padėti – suteikti orų gyvenimą, kad ir laikinai. Tai galima padaryti maisto daviniais, geriamu vandeniu, higienos ir medicinos priemonėmis. Todėl organizacijos, kaip Raudonasis Kryžius, yra labai svarbios.
Prisiminkime, kad po Antrojo pasaulinio karo vadinamųjų dipukų (angl. displaced persons – perkeltieji asmenys) buvo labai daug ir nemažą jų dalį sudarė lietuviai, kurie laukė pagalbos ir solidarumo. Ir sulaukė. Lygiai taip pat solidarumo laukia nuo karo kenčiantys sirai.
Lietuvos Raudonasis Kryžius, bendradarbiaudamas su Užsienio reikalų ministerija (URM), rengia akciją ir kviečia prisidėti prie humanitarinės pagalbos Sirijoje likusiems ir būtiniausių dalykų stokojantiems žmonėms.
Aukoti galite skambindami trumpaisiais numeriais 1891 (auka 2 eurai) ir 1892 (auka 3 eurai). Taip pat Lietuvos Raudonojo Kryžiaus svetainėje internete www.redcross.lt.
