„Esame viduryje sunkiausios pandemijos per pastarąjį šimtmetį. Tam, kad derybos dėl intelektinės nuosavybės covid-19 vakcinų klausimu vyktų sparčiau, reikalinga politinė valia. Nuo šių derybų tempo bei nuo to, kaip sklandžiai farmacijos kompanijos dalinsis atrastomis technologijomis bei žiniomis, kurių reikia vakcinų gamybai, priklauso pasaulinės vakcinų gamybos apimtys ir milijonai gyvybių“, – sakė Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Federacijos (angl., IFRC – International Federation of Red Cross and Red Crescent Societies) prezidentas Francesco Rocca.
Vakcinas gaminančios šalys bei farmacijos įmonės skatinamos greičiau atverti prieigą prie technologijų ir žinių kitiems vakcinų gamintojams, tokiu būdu leidžiant išplėsti gamintojų ratą bei vakcinų gamybos apimtis. Pasak F.Rocca, turtingesnės šalys taip pat galėtų prisidėti sprendžiant vakcinų prieinamumo klausimus, pasidalindamos turimomis vakcinų dozėmis su skurdesnėmis šalimis, ypač su tomis, kurios šiuo metu patiria skaudžiausius padarinius dėl covid-19 išplitimo.
IFRC duomenimis, 50-iai neturtingiausių pasaulio šalių šiuo metu tenka vos 2 proc. nuo visų pasaulyje pagaminamų vakcinų, tuo tarpu kai turtingiausių valstybių 50-tukas šių vakcinų gauna 27 kartus daugiau. Afrikos žemynui, kuriame gyvena 14 proc. planetos gyventojų, iš viso tenka vos 1 proc. vakcinų.
„Toks vakcinų paskirstymas ne tik moraliai neteisingas tų šalių atžvilgiu, bet ir didina galimybes plisti labiau užkrečiamoms ir pavojingesnėms viruso mutacijoms tarptautiniu mastu bei kelia nereikalingą spaudimą pasaulio ekonomikai“, – teigė F.Rocca.
Žmonės vakcinacijos planų paraštėse
Kita problema, kurią įvardino tarptautinis Raudonasis Kryžius – tai, kad įvairiose šalyse yra visuomenės grupių, kurios lieka „užmirštos“, ir joms vakcinos nėra lengvai prieinamos. Tai žmonės, gyvenantys skurdesnėse bendruomenėse, ginkluotų konfliktų zonose, taip pat pabėgėliai bei migrantai, įkalinimo įstaigose esantys žmonės ir t.t. „Šie žmonės taip pat turėtų būti įtraukti į nacionalinius vakcinacijos planus“, – teigiama IFRC pranešime.
Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovės Kristinos Meidės, net ir Lietuvoje turime tokių visuomenės grupių, kurios vis dar laukia savo eilės patekti į vakcinacijos kalendorių.
„Dar iki šiandien vakcinacijos kalendoriaus paraštėse buvo bent dvi žmonių grupės. Tai asmenys, kurie negali atvykti į vakcinavimo centrus dėl negalios ar kitų fizinių apribojimų ir laukia, kol bus skiepijama namuose, bei nemaža dalis Lietuvoje gyvenančių užsieniečių. Kadangi pretenduoti į skiepą galėjo tik tie asmenys, kurie turi socialinį draudimą ir yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje, į skiepijamų žmonių sąrašus negalėdavo patekti Lietuvoje studijuojantys užsieniečiai bei migrantai, laukiantys leidimo gyventi Lietuvoje – pavyzdžiui, didžioji dalis baltarusių, atvykusių į Lietuvą humanitariniu koridoriumi“, – sakė K.Meidė.
Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovės, džiugina tai, kad viena iš šių problemų jau išspręsta. Vakar Sveikatos apsaugos ministerija priėmė vakcinavimo tvarkos pakeitimus, pagal kuriuos Lietuvoje galės pasiskiepyti užsieniečiai, kurie neturi socialinio draudimo (t.y., nedirba ir nėra apdrausti valstybės), bet yra išbuvę Lietuvoje bent 180 dienų (nebus reikalaujama deklaruoti gyvenamąją vietą). „Šie pakeitimai leis daugumai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių – pabėgėlių bei migrantų – būti paskiepytiems“, – sakė K.Meidė.
Tačiau problemų su negalių turinčių gyventojų skiepijimu vis dar išlieka. „Viltingai nuteikia tai, kad kai kurios savivaldybės jau sprendžia skiepijimo namuose iššūkius, tačiau mobilių skiepijimo komandų praktika dar taikoma ne visur“, – sakė K.Meidė.
Mobilias skiepijimo komandas jau yra įsteigusi Kauno miesto ir kai kurios kitos savivaldybės. Tačiau dauguma Lietuvos miestų šių žingsnių dar nėra padarę, ir kol kas didžioji dalis gyventojų, negalinčių atvykti į skiepijimo centrus dėl negalių ar kitų fizinių apribojimų, tebelaukia savo eilės būti paskiepytais namuose.
